„Gamintojas, sertifikuodamas automobilį, turi atlikti standartizuotus testus, kuriuos, jeigu automobilis skirtas Europos Sąjungos (ES) rinkai, yra patvirtinusios tam tikros ES institucijos. Pagal juos automobilis sertifikuojamas. Tikrinamos ir išmetamosios dujos, ir degalų sąnaudos, ir kiti parametrai. Kažin ar įmanoma apkaltinti gamintoją. Jau greičiau būtų galima kaltinti ES institucijas, kurios patvirtino tokią metodiką“, – svarsto S. Pukalskas.
Vairuotojai permoka 300–500 eurų per metus
Anot Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos nario, asociacijos už sąžiningą bankininkystę vykdomojo direktoriaus Kęstučio Kupšio, jau kurį laiką pastebima, kad automobilių gamintojų deklaruojamos kuro sąnaudos gerokai skiriasi nuo tų, su kuriomis susiduria vairuotojai.
Jo teigimu, neapsikentę tokios situacijos, Italijos vartotojai, atstovaujami organizacijos „Altroconsumo“, pateikė ieškinį, kuriame reikalauja atlyginti patiriamą žalą. Organizacijos atliktų nepriklausomų tyrimų rezultatai nuo deklaruojamų kuro sąnaudų skyrėsi 20–50 proc.
„Labai nuodugnūs tyrimai buvo atlikti su „Fiat Panda“ ir „Volkswagen Golf“ automobiliais, kurie, matyt, yra populiarūs Italijoje. Paskaičiuota, kad, jeigu vartotojas per metus nuvažiuoja vidutiniškai 15 tūkst. km, jis, vairuodamas „Fiat Panda“, permoka apie 300 eurų, vairuodamas „Volkswagen Golf“ – 500 eurų kasmet. Būtent į tokias kompensacijas ir taikosi Italijos vairuotojai“, – sako K. Kupšys.
Nors ieškiniai prieš šias bendroves jau paduoti, K. Kupšio teigimu, informacija renkama toliau, ir visi vairuotojai, turintys šių markių automobilius, gali prisidėti prie grupinio ieškinio ir tikėtis kompensacijos. Anot LRT Radijo pašnekovo, Italijos teismų verdiktas turėtų būti paskelbtas šių metų viduryje.
„Jeigu vartotojams pavyks laimėti bylą, ko gero, tai bus labai stiprus precedentas ir postūmis pradėti panašų procesą ir kitose šalyse. Jungtinėse Amerikos Valstijose tai jau seniai tapę normaliu reiškiniu“, – tvirtina K. Kupšys.
Jis pasakoja, kad praėjusių metų pabaigoje automobilių gamintojai „Hyundai“ ir „Kia“ turėjo sumokėti 300 mln. dolerių (apie 265 mln. eurų) kompensaciją už tai, kad jie netinkamai informavo vartotojus ir sureikšmino savo automobilių ekonomiškumą.
S. Pukalskas: pagalbinės priemonės didelio efekto neturi
S. Pukalskas atkreipia dėmesį, kad deklaruojami duomenys priklauso ne vien nuo automobilių gamintojų. „Gamintojas, sertifikuodamas automobilį, turi atlikti standartizuotus testus, kuriuos, jeigu automobilis skirtas Europos Sąjungos (ES) rinkai, yra patvirtinusios tam tikros ES institucijos. Pagal juos automobilis sertifikuojamas. Tikrinamos ir išmetamosios dujos, ir degalų sąnaudos, ir kiti parametrai. Kažin ar įmanoma apkaltinti gamintoją. Jau greičiau būtų galima kaltinti ES institucijas, kurios patvirtino tokią metodiką“, – svarsto S. Pukalskas.
Nors tvirtinama, kad, atliekant tyrimus, automobilių gamintojai užsandarina ertmes, naudoja specialius trintį mažinančius tepalus ar aukštesnio slėgio padangas, siekdami sumažinti kuro sąnaudas, docentas abejoja, ar tai gali turėti didelės reikšmės. Jis pabrėžia, kad automobiliai testuojami patalpoje, todėl automobilio užsandarinimas yra beprasmis.
„Kai automobilis yra testuojamas, jis važiuoja ne keliu. Testai atliekami laboratorijoje. Automobilis stovi vietoje. Apkrova imituojama tam tikrais ritiniais. Ritiniai stabdomi jėgomis pagal tai, kokį pasipriešinimą automobilis turėtų nugalėti. Nežinau, ką galėtų duoti ertmių užkaišiojimas“, – teigia S. Pukalskas.
Kitos minėtos priemonės, anot S. Pukalsko, taip pat neturėtų turėti didelės įtakos galutiniams testų rezultatams. Jis prideda, kad, diskutuojant šia tema, dažnai yra minimos „realios degalų sąnaudos“, kai kalbama apie degalų sąnaudas, su kuriomis susiduria vairuotojai.
„Kiekvieną kartą, važiuodami tuo pačiu maršrutu, gausime vis kitas degalų sąnaudas. Tai kurios tada yra „realios degalų sąnaudos“ – gautos vakar, šiandien ar rytoj? Jeigu dar įvertinsime ir aplinkos įtaką, pavyzdžiui, slėgio arba temperatūros, važiuojant vasarą ir žiemą, degalų sąnaudos gali skirtis net dvigubai ar trigubai. Sunku pasakyti, kokios yra „realios degalų sąnaudos“, – akcentuoja ekspertas.
K. Kupšys: neatitikimus nustatė ir kitos valstybės
K. Kupšio teigimu, į S. Pukalskio išsakytą kritiką atsakymai jau yra paruošti seniai. Pasak jo, Europos vartotojų organizacija BEUC, vienijanti Europos vartotojų aljansus, yra suskaičiavusi net devynis būdus, kuriuos naudojant automobiliai rieda lengviau ir sunaudoja mažiau kuro.
„Padangų slėgio padidinimas leidžia sumažinti kuro sąnaudas maždaug 2,9 proc., bet visi žino, kad nuo to padangos labiau dyla. Norėdamas padidinti savo automobilių perkamumą, gamintojas gali tai sau leisti, bet realybėje vairuotojas turbūt norės taupyti ir padangas, todėl nepakels jose slėgio. Tam tikra oro temperatūra leidžia pasiekti 2,3 proc. sumažėjusį degalų sunaudojimą. Vadinasi, kiekvienas iš tiesų nedidelių punktų sąlygoja ženklų pokytį, kuris galiausia susideda net į 20–40 proc.“, – skaičiuoja K. Kupšys.
Jo tvirtinimu, ES yra leidusi gamintojams ne teisingiau matuoti duomenis, bet testų metodiką pritaikyti taip, kad jiems būtų patogiau. Todėl, pasak K. Kupšio, yra sudarytos ne vartotojams, o automobilių gamintojams palankios sąlygos.
„Norėčiau dar pabrėžti, kad tyrimus darė italai, olandai, vokiečiai, slovakai. Kiekviena vartotojų organizacija tose šalyse randa įvairius automobilių modelių kuro suvartojimo duomenų skirtumus. Italai yra pirmieji, kurie ryžosi kreiptis į teismą“, – prideda K. Kupšys.
Jo nuomone, ir Lietuvoje vartotojai galėtų paduoti panašų grupinį ieškinį, siekdami kompensacijos.
