• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Už itin žiaurų dviejų žmonių nužudymą 25-eriems metams įkalintas 35-erių Mantas (vardas pakeistas – aut. past.) skaičiuoja likusius metus už grotų. Dar septyneri ir jam prasivers įkalinimo įstaigos vartai.

137

Už itin žiaurų dviejų žmonių nužudymą 25-eriems metams įkalintas 35-erių Mantas (vardas pakeistas – aut. past.) skaičiuoja likusius metus už grotų. Dar septyneri ir jam prasivers įkalinimo įstaigos vartai.

REKLAMA

Kas bus toliau? Mantas net neįsivaizduoja, nes laisvėje jo niekas nelaukia. Tėvai jį vos gimusį paliko vaikų namuose, o draugai, po įvykdyto nusikaltimo, nusisuko ir nebebendrauja. „Taip net geriau. Jei kažkas lauktų laisvėje, tai dienos už grotų slinktų neapsakomai lėčiau. Dabar šiek tiek ramiau. Bet ką veiksiu atsidūręs laisvėje net neįsivaizduoju. Nemokėsiu su žmonėmis bendrauti, su pinigais elgtis, tad nežinau, ką darysiu“, - per pokalbį su tv3.lt žurnalistu tvirtino Marijampolės pataisos namuose likusią bausmę atliekantis Mantas.

- Už ką atsidūrei įkalinimo įstaigoje?

- Už dvigubą žmogžudystę. Jau 17 metų atlieku bausmę. Prieš tai sėdėjau Nepilnamečių kolonijoje už plėšimus ir vagystes. Iš pat pradžių man siūlė skirti bausmę iki gyvos galvos, bet vėliau sušvelnino iki 20 metų įkalinimo. Bet dar „prisidėjo“ kituose Pataisos namuose 5 metai, tai apibendrinus iš viso už grotų praleisiu 25 metus.

REKLAMA
REKLAMA

- Kodėl dar paauglys būdamas pradėjai daryti nusikaltimus? Pritrūko pinigų?

- Ne, pinigų kaip ir netrūko. Kvailystės visokios. Suprask, internate augau. Tėvų net nepažinojau. Jie paliko mane vaikų namuose. Ten, kai paaugau ir sulaukiau 12 metų pervežė į internatą. Vėliau pervežė į Čiobiškyje esančią specialiąją mokyklą, ten jau gyvenant pasivijo teismas. Skyrė man šešis metus ir iškart išvežė į Nepilnamečių koloniją. Atlikau bausmę ir išėjęs į laisvę ten išbuvau apie porą mėnesių.

REKLAMA

- Kokį nusikaltimą padarei laisvėje?

- Nėjau ir neplanavau kažko žudyti. Norėjau tik paskambinti draugams, kad mane parsivežtų namo. Kol skambinau, prisiminiau, kad tie iš matymo pažįstami žmonės (pensininkų pora – aut. past.) laiko spiritą. Padėjau telefoną ir prašiau parduoti alkoholio. Man atsakė, kad neturi, neparduos. Kilo konfliktas, susiginčijome. Man tas senis trenkė į galvą ir aš nugriuvau. Tada atsistojau ir užlaužiau rankas, kad nesipriešintų. Tada dar kartą pasiūliau, kad parduodat arba padarau kratą ir jei randu, tai užmušu. Jie vis tiek tvirtino, kad neturi.

REKLAMA
REKLAMA

- Ir tu radai?

- Ir aš radau. Kirviu užkapojau. Buvau išgėręs.

- Bausmę atlieki jau 17 metų, ar liko dar žmonių, kurie su tavimi bendrautų?

- Tokią bausmę gavau, kokie dar draugai gali būti? Visi dingo ir nieko man nereikia. Gal kitaip mąstau, bet jei laisvėje būtų artimų žmonių, tada būtų daug sunkiau atlikti bausmę. Nieko neturi, niekas nelaukia ir man neįdomu, kas ten vyksta. Gyvenu čia ir man įdomu, kas būtent čia vyksta. Kas bus šiandien, rytoj.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Liko 7 metai. Ar pagalvoji, ką veiksi išėjęs į laisvę?

- Labai daug apie tai galvoju. Bet ką man reikės daryti? Nieko neturiu, esu visai vienas. Po tokios bausmės mane išleis pro šiuos vartus? Čia kaip vilką paleisk į didmiestį. Nemokėsiu su žmonėmis bendrauti, su pinigais elgtis. Bandysiu prašytis, kad į Pakelės namus leistų po truputį adaptuotis. Nervai nėra geležiniai. Biurokratija Lietuvoje kokia buvo prieš 20 metų, tokia liko iki šiol. Čia yra labai negera situacija. Nežinau, ką darysiu.

REKLAMA

- Apie tokioje situacijoje kaip tavo atsidurusius žmones kalbama, kad jie vėl linkę nusikalsti. Ar tiki, kad taip tau nenutiks?

- Aš nenoriu čia grįžti. Pavargau sėdėti. Tie, kurie gauna 2-3 metus, tai jie dar nesupranta, kaip ir kas čia įkalinimo įstaigose vyksta. Bet kai tu sėdi čia tiek daug metų, tai visko pamatai ir maža nepasirodo. Nebenoriu čia grįžti ir apie ją galvoti. Vogti aš nevogsiu, plėšti aš neplėšiu, bet kaip reikės gyventi.

REKLAMA

- Ar pagalvoji apie savo padarytą nusikaltimą?

- Taip, žinoma. Aš dabar taip tikrai nebepasielgčiau. Tada buvau jaunas, „pasikėlęs“, „blatnas“ ir man čia reikėjo visko.

- Visuomenė linkusi smerkti nuteistuosius. Ar nemanai, kad išėjęs į laisvę sulauksi tik priešiškų reakcijų?

- Tai taip ir bus. Kažko kito tikėtis ir negalėčiau. Žmonių nuomonė aiški ir niekas jos nepakeis. Pažiūrėk, kokie nusikaltimai dabar įvykdomi. Ta mergina, kur mašiną norėjo pavogti. Baisu. Paskui tą vaiką, kur tėvas užtalžė. Ir tu nieko nepakeisi. Žmonės nematys pasikeitei tu ar nepasikeitei. Nieko čia nepadarysi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Ar įmanoma susirasti draugų įkalinimo įstaigoje?

- Taip. Mažai, bet galima. Retenybė. Čia negali būti draugų. Tik pažįstami arba labai geri pažįstami. Ir laisvėje tas pats. Pasitikėti gali tik pats savimi.

- Kaip dėl pavojaus gyvybei?

- Jis visada egzistuoja. Niekada nežinai, kas atsitiks. Kitiems stogas pačiuožia. Visada privalai likti budrus. Užtektų ne taip pažiūrėti į žmogų ir jis galėtų ateiti tave subadyti. Viskas.

REKLAMA

- Kokios taisyklės galioja įkalinimo įstaigoje?

- Žiaurios įkalinimo įstaigos taisyklės visada buvo, yra ir bus. Nemanau, kad kažkas artimiausiu metu pasikeis. Nuteistųjų tarpusavio aiškinimosi priemonės nesikeičia jau dešimtmečius. Taip lengviau gyventi. Įkalinimo įstaigos taisyklės tarp nuteistųjų yra būtinos. Kol nebus kamerų sistemos (kai nuteistieji yra atskiriami po 2-3 – aut. past.), tol viskas išliks.

REKLAMA

- Kaip vertini siekį pereiti prie kamerų tipo įkalinimo įstaigų?

- Labai gerai. Pagalvokit, atvažiuoja dabar koks jaunas vaikas, netyčia už kažką papuolęs. Kokias jis čia pamokas praeina? Jis susiranda bendrų ir vėliau sugrįžti už dar sunkesnius nusikaltimus. Tokia sistema yra labai negera. Kiek tokių jaunų žmonių tampa narkomanais.

- Tai gal atsidūręs laisvėje pabandysi išvykti į užsienį?

- Kas manęs ten laukia? Aišku, gal pabandysiu. Lietuvoje tikrai neliksiu. Jei tik leis galimybės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų