Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs 38 metų A. Š. baudžiamąją bylą, pripažino jį kaltu dėl dviejų žmonių nužudymo ir skyrė dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmę.
Valstybinį kaltinimą palaikęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Nikolajus Kozliakas siūlė žudiką įkalinti iki gyvos galvos.
Bylos duomenimis, daugiau kaip prieš dvidešimt metų A. Š. išžudė visą savo šeimą - tėvus ir mažametį broliuką. Teisiamojo kaltė buvo įrodyta, tačiau vadovaudamasis teismo psichiatrijos ekspertų išvada teismas nuo bausmės jį atleido. A. Š. buvo uždarytas psichiatrijos ligoninėje griežtojo stebėjimo sąlygomis.
Naują nusikaltimą A. Š. įvykdė 2008-ųjų rudenį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad rugsėjo 3-iosios vakarą jis su dviem pažįstamais vyrais girtavo Strėvos miške. Kilus konfliktui A. Š. stvėrė kirvį ir kelis kartus juo smogė 59 metų J. T. į galvą. Šiam nugriuvus A. Š. kirvapente užsimojo prieš 47 metų V. M. Nusviedęs kirvį žolėn aukas be gyvybės žymių nutempė į krūmokšnius. Pasiėmęs nebaigtą gerti butelį degtinės bei cigaretes patraukė karjero link - pastaruoju metu ten gyveno. Kitą dieną mišku nuėjo iki Trakų, nakvojo apleistame automobilyje, uždarbiavo pas atsitiktinius žmones.
Po šešių dienų lavonus aptiko vyrų pasigedę vietos gyventojai.
Teismo medicinos specialistai nustatė, kad J. T. į galvą buvo smogta ne mažiau kaip penkis sykius, V. M. - ne mažiau kaip šešiskart.
A. Š. buvo sulaikytas rugsėjo 17 dieną. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad darydamas nusikaltimą A. Š. sirgo ir tebeserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Tačiau, specialistų nuomone, visa tai netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmės, tad taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nerekomenduota.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. Š. prisipažino miške nužudęs savo sugėrovus. Nors oficialiai A. Š. buvo teisiamas tiktai pirmą kartą, tačiau jo sąžinę turėtų slėgti net penkių žmonių mirtys.
1989-ųjų sausį, būdamas neblaivus, jis Jašiūnų kaime, Šalčininkų rajone, tėvų namuose, išžudė visą savo šeimą - tėvą, motiną ir šešerių metų broliuką. Tėvai buvo nužudyti keliais šūviais į galvą ir krūtinę, mažametis brolis - pasmaugtas kilpa ir pribaigtas šautuvo buože. Buvo pagrindas manyti, jog nusikaltimo motyvu galėjo tapti pinigai.
Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegijos 1989 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi A. Š. kaltė buvo pripažinta. Tačiau, vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertų išvada, kad "A. Š. dėl psichinės ligos šizofrenijos negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, ir šiuo metu negali, visuomenei pavojingas veikas padarė nepakaltinamumo būsenoje ir dabar serga", žudikas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas ir atiduotas į "psichiatrinę ligoninę griežtojo stebėjimo sąlygomis".
A. Š. iš pradžių atsidūrė Įsručio psichiatrijos ligoninėje, esančioje Rusijos Černiachovsko mieste, o Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę - panašaus profilio Rokiškio gydymo įstaigoje.
Pasak Vilniaus apygardos prokuroro N. Kozliako, jis analizuoja teismo nuosprendį ir svarsto galimybę jį apskųsti apeliacine tvarka.
