„Tiesiog pasityčiojimas!” - sunkiai tramdydami nuoskaudą skirstėsi Kauno apygardos teismo nuosprendį dėl beveik 60 metų senumo įvykių, išdraskiusių jų šeimą, išgirdusi Jasilionių šeima.
Už tai, kad vieną 1949 metų kovo rytą dalyvavo tremiant į Sibirą Kauno apskrities Grabuciškių kaime gyvenusios šios šeimos narius, buvęs Rumšiškių valsčiaus milicijos poskyrio apylinkės įgaliotinis Zigmantas Dubosas įpareigotas per artimiausius dvejus metus nuo 22 iki 6 val. būti namuose. Netrukus 80-metį minėsiančiam Z.Dubosui uždrausta lankytis restoranuose, kavinėse ir kitose pasilinksminimo vietose.
Prokuroras prašė įkalinti Z.Dubosą 8 metams. Jo ištremta Albina Jasilionytė grįžo į Lietuvą tik po 10 metų, palaidojusi Sibire savo 56 metų motiną. Kartu su A.Jasilionytės broliu dvyniu jie buvo išvežti dar 1948 metais. Tada dvynei ir tėvui buvo pavykę pabėgti. Tačiau tą 1949 metų kovo rytą vėl mėginęs pasprukti 62 metų Jurgis Jasilionis buvo nušautas. Žinia apie tragišką jo žūtį žmoną palaužė per mėnesį. Jauniausiajam jų sūnui tebuvo 14 metų. Dar viena Jasilionių dukra, mėginusi palaidoti viešai numestus tėvo palaikus, tremties išvengė tik per plauką. Jai pavyko iššokti iš į Sibirą vežančio traukinio. Po kurio laiko naktį tėvo palaikus slapčiomis pavyko perlaidoti sūnui.
Sibire mirusios motinos palaikai atgulė šalia vyro tik 1990 metais. Tokia buvo šios šeimos, gavusios palikimą iš JAV, netikėto praturtėjimo kaina. Kaip LŽ pasakojo A.Jasilionytės, tapusios Vilčinskiene, dukra, tai buvo pinigai už kare žuvusio vienintelio jos močiutės brolio gyvybę. Gavę palikimą Jasilioniai nemažai paaukojo bažnyčiai, nusipirko žemės, dalį pinigų paskolino, tačiau prasidėjo 2-asis pasaulinis karas.
Bylą nagrinėjęs teisėjas Egidijus Grigaravičius pritaikė Z.Dubosui išlygą. Už labai sunkų nusikaltimą, kuriuo jis kaltintas, nenumatyta ne tik laisvės atidėjimo bausmė, bet ir laisvės apribojimas - tik realus jos atėmimas. Tačiau atsižvelgta į tai, kad teisiamasis prisipažino, kad nusikalto būdamas jauno amžiaus, ir tai, jo paties tvirtinimu, buvęs vienintelis trėmimas per 11 tarnybos milicijoje metų.
Z.Dubosas pasakojo netekęs tėvo, būdamas 13 metų. 1941 metais jį nušovė besitraukianti sovietų armija. 1945 metais 17-metį Z.Dubosą pagavo stribai. Motina vos išprašė, kad jis nebūtų išsiųstas į frontą. Tada jam ir įduotas šautuvas bei liepta saugoti sovietų valdžios turtą.
Atsižvelgta ir į tai, kad Z.Dubosas išlaiko visiškai neįgalią sutuoktinę. “Manau, kad nuosprendis teisingas, - neslėpdamas palengvėjimo teigė jis LŽ. - Juk aš net du kartus viešai atsiprašiau nukentėjusiųjų!”
Ar skųs šį nuosprendį, kaltinimą palaikęs prokuroras Tomas Stelionis dar neapsisprendė: “Aš bent nežinau tokio atvejo, kad Lietuvoje kas nors būtų nuteistas už trėmimą realia laisvės atėmimo bausme, - tokia šiandienė teismų praktika. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas, prieš kelerius metus taip pat panašioje byloje skirdamas laisvės apribojimą, deklaravo, kad vadovaujasi teisingumo principu - nehumaniška seną žmogų marinti kalėjime.”
“Kam tos bylos iš viso keliamos?” - išgirdę nuosprendį klausė ir šios bylos nukentėjusieji, neslėpę, kad gyvenę viltimi, jog bus atkurtas istorinis teisingumas nuo 1993 metų, kai Generalinė prokuratūra pradėjo kelti KGB archyvus.
Greta Čižinauskaitė
