Vos prieš pusantrų metų Mėnaičių kaime (Radviliškio rajonas) iškilmingai atidarytas Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Tarybos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo memorialas, kainavęs kone pusę milijono litų, reikalauja skubaus remonto.
Statytojai – po korupcijos skandalo išgarsėjusi bendrovė „Leo statyba“.
Reikia kapitalinio remonto
2010 metų lapkričio 22-ąją Mėnaičiuose iškilmingai atidarytam memorialui įrengti buvo naudojamos valstybės investicijų programos lėšos.
Klėtelės vietoje stovėjęs ūkio pastatas buvo išardytas ir perkeltas į kitą vietą. Tai kainavo apie 170 tūkstančių litų.
Klėtelei su partizanų bunkeriu atkurti bei pamatams paminklui įrengti išleista beveik 248 tūkstančiai litų.
Dar 45 tūkstančius litų kainavo archeologiniai kasinėjimai, projektavimo darbai, kadastriniai matavimai ir planai. Rajono Savivaldybė šiai statybai skyrė apie 17 tūkstančių litų.
Dabar aiškėja, kad jau atidarant memorialą buvo žinoma, jog apie pusę milijono litų kainavęs memorialas reikalauja skubaus remonto, o gal ir vieno iš komplekso pastatų demontavimo, nes statytojai – po korupcijos skandalo išgarsėjusi bendrovė „Leo statyba“ – darbus atliko nekokybiškai.
Atvertos belangės durys
Į korupcijos skandalo sūkurį UAB „Leo statyba“ pateko, kai STT pareigūnai įtarė, jog bendrovei buvo sudarytos šiltnamio sąlygos laimėti kelis projektinius konkursus.
Bendrovė „Leo statyba“ bei jos akcininkai – rajono Tarybos nariai Aloyzas Juodis ir Gintaras Žilėnas – figūruoja korupcijos skandale dėl Radviliškio ir Bauskės rajonų bendradarbiavimo projekto, pagal kurį buvo vykdoma Latvių kultūros centro rekonstrukcija Radviliškyje.
Bendrovės vardas figūruoja ir dėl galimai neskaidriai įgyvendinto Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios restauravimo darbų projekto. Pradėję bažnyčios remontą, statybininkai apardė pastatą ir paliko jį likimo valiai.
Dėl galimai neskaidrios veiklos Tarybos nariai A. Juodis, G. Žilėnas, Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis šildė areštinės ir izoliatoriaus gultus, įtarimai pareikšti Savivaldybės administracijos direktoriui Eugenijui Pranevičiui ir dar keliems asmenims.
Aptikta begalė broko
Pirmieji apie darbo broką prabilo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbuotojai.
„Atvykę prieš atidarymą išdėlioti atsivežtų eksponatų, pastebėjome, jog bunkeryje drėgna, pastatas ir bunkeris pastatyti iš šlapios, nedžiovintos medienos, neišdžiūvusi naujai suplūkta asla bei betoninis bunkerio kiautas, klėtelėje nėra ventiliacijos sistemos, įstatyti nesidarinėjantys langai yra prastos kokybės“, – sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Peikštenis.
Pasak jo, savivaldybė jau rugsėjo mėnesį žinojo, jog atstatytame bunkeryje ir klėtyje bus įrengta ekspozicija, todėl turėjo pasirūpinti darbų kokybe.
„Kai pasirašėme sutartį, kalbėjome ir apie klėtelės atstatymą. Statybininkams mes rekomendavome surasti seną trobą, ją išardyti, o rąstus panaudoti klėtelės statybai. Į statinio statybą mes nesikišome. Pamatėme tik galutinį variantą“, – teigė Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojas.
Apie tai, kad reikia imtis priemonių statiniui gelbėti nuo grybų micelio, gruodžio 1-ąją, prabėgus vos dešimčiai dienų, kai buvo pasirašytas oficialus pastato priėmimo aktas, raštu buvo informuota Radviliškio rajono savivaldybė.
E. Peikštenio pasirašytame rašte taip pat sakoma: „Džiūvant drėgnai medienai, bunkeryje gali atsirasti plyšiai tarp lentų (grindyse, sienose, gultuose). Gavus restauratorių išvadas, reikėtų nuspręsti, ar nebūtų pigiau bunkerį įrengti iš naujo, naudojant sausą medieną.“
Statybos brokas – pelijančios naujos sienos (nuotr. „Šiaulių Kraštas“/Sauliaus Juškevičiaus)
Ekspertų išvados nedžiugino
Užpraeitų metų gruodžio 2-ąją memorialą apžiūrėjo Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centro ekspertai.
Jų pasirašytame bunkerio būklės įvertinime patvirtinami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojo Eugenijaus Peikštenio rašte nurodyti faktai.
Centro ekspertai tikrinimo metu bunkeryje esančias dokumentų kopijas bei ant sienos kabančias partizanų-signatarų nuotraukas rado sudrėkusias, o partizanų nuotraukas dar ir padengtas ledu.
Ekspertai pastebi, kad ant bunkerio stiklinio dangčio bei ten esančių metalinių eksponatų kondensuojasi vandens lašai, o bunkeryje esanti mediena stipriai padengta grybų miceliu.
Ekspertų teigimu, sparčiai augantis grybas savo miceliu gali prasiskverbti į gilesnius medienos sluoksnius, todėl yra sunkiai pašalinamas, o likus nors dalelei grybienos – atstato savo funkcines galias ir toliau ardo medieną.
Visi eksponatai tą pačią dieną buvo pernešti į sausą patalpą natūraliai džiovinti.
Stručio taktika
Atrodo, po tokių gąsdinančių išvadų bei siūlomų rekomendacijų Radviliškio savivaldybės pareigūnai turėjo sukrusti ir bendrovę „Leo statyba“ imti už pakarpos bei reikalauti ištaisyti broką.
Tačiau buvo pasirinkta kita taktika – apie tai viešai nekalbėti.
Mėnaičių memorialinis kompleksas buvo tarsi užmirštas ir prisimenamas tik tuomet, kai pro kompleksą prasukdavo kas nors iš valdžios.
Tuomet būdavo puolama tvarkyti patalpų, naikinti nuo sienų gerai matomų pelėsių, kad to nepamatytų atvykę svečiai.
Pernai rudenį buvo pastebėta, jog pradėjo kraipytis šiaurinės pusės gontų stogo danga, dalis gontų suskilo ir praleidžia vandenį, kuris teka į patalpos vidų.
Vanduo čiurkšlėmis teka ir pro nesandarius langų stiklus, sunkiasi pro šiaurinės pastato sienos rąstų kamšalus.
Tačiau ir tuomet nebuvo pareikalauta, kad statybininkai imtųsi taisyti broką.
Šiemet, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, klėtelės kampuose matėsi šerkšnas bei nutįsę ledo gabalai. Ant lubų sijų buvo susikaupę vandens lašų.
Surašė defektinį aktą
Kovo pabaigoje, kai rajono valdžios viršūnėlė buvo nušalinta nuo pareigų, statinį apžiūrėjo Savivaldybės sudaryta komisija, kuri konstatavo ne vieną dešimtį defektų.
Oficialiu raštu buvo kreiptasi į UAB „Leo statyba“ ir prašoma ištaisyti nustatytus defektus. Buvo nustatytas ir terminas.
Jei brokas iki nurodytos datos nebus ištaisytas, Savivaldybės administracija buvo pasiryžusi kreiptis į kitą įmonę, o patirtas išlaidas išsireikalauti iš statytojų, nes pastatui statybininkai suteikė penkerių metų garantiją.
Bendrovės akcininku vadintas, korupcijos skandale įsipainiojęs rajono politikas Aloyzas Juodis bendrauti su „Šiaulių kraštu“ nenorėjo.
„Šiaulių kraštui“ pavyko susisiekti su naujuoju UAB „Leo statyba“ vadovu Vytautu Žičkumi, kuris patvirtino, jog pasikeitė bendrovės akcininkai ir dabar visos akcijos priklauso šiauliečiui Linui Grakauskui, kuris perpirko į korupcijos skandalą patekusių politikų akcijas.
Broką ištaisė
Gegužės pradžioje, baigiantis Savivaldybės nustatytam terminui, UAB „Leo statyba“ darbininkai pasirodė Mėnaičiuose.
Naujasis bendrovės vadovas V. Žičkus sakė, kad, kiek įmanoma, buvo ištaisyti visi rašte nurodyti defektai.
Bendrovės naujasis vadovas tvirtino, jog jie neatsisako vykdyti savo garantinių įsipareigojimų.
„Jeigu paaiškėtų, jog visa mediena pažeista grybų micelio, bendrovei klėtelės perstatymas būtų finansinis smūgis. Tuomet mes per teismą reikalautume padengti žalą iš buvusių vadovų bei statybą prižiūrėjusių asmenų“, – teigė V. Žičkus.
Nauja ekspertizė dėl grybų micelio kol kas neatlikta.
Saulius JUŠKEVIČIUS