Norintieji parduoti savo butą ar namą nemažą sumą turi atsidėti įvairiems dokumentams. Tarp jų turi būti ir energetinio naudingumo sertifikatas. Nors visi ne naujos statybos butai priskiriami prie žemiausios G klasės, tai patvirtinantis popierėlis kainuoja apie šimtą litų – suma priklauso nuo to, kaip pavyks susitarti su pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo ekspertu. Nors nuo kovo mėnesio sertifikatą už kiek daugiau kaip dešimties litų mokestį internetu gali gauti ir notarai, tačiau kai kurie iš jų savo klientus tebesiunčia pas ekspertus.
Net neapžiūrėjo buto
Kaip pasakojo Londone gyvenanti panevėžietė Jurgita B., sumaniusi parduoti savo vieno kambario butą susidūrė su absurdiška situacija. Notarė jai priminė, kad privalu gauti buto energetinio naudingumo sertifikatą, ir nurodė ekspertą, kuris visus šiuos dokumentus gali sutvarkyti. Moterį nustebino, kad specialistas sertifikatą išrašė net neapžiūrėjęs buto.
„Manęs tik telefonu pasiteiravo, kokie langai, ar įdėtos šarvuotosios durys, koks stogas – šlaitinis ar lygus. Ant stogo nelipau, bet ir kiekvienam aišku, kad daugiabutis nebus šlaitiniu stogu“, – nuostabos neslėpė Jurgita B.
Sertifikate nurodyta tik tai, kad jos butas priskiriamas G naudingumo klasei – pačiai žemiausiai. O prie visų kitų parametrų tik vienas žodis – „nenustatyta“.
„Tai kokia šio popierėlio nauda? Jokios informacijos jis nesuteikia. Perkantysis butą tikrąjį energetinį efektyvumą gali nusistatyti pažvelgęs į sąskaitas už šildymą. O čia net nėra duomenų, kiek vidutiniškai per mėnesį suvartojama energijos. Juk tai nesunku sužinoti iš šilumos tiekėjo“, – kalbėjo panevėžietė.
Tačiau labiausiai ją nustebino sertifikato, išduodamo visiems parduodantiesiems butus ne naujuose namuose, kaina. Sutarusi, kad šis dokumentas kainuos 90 litų, jį gavusi buvo paprašyta sumokėti dešimčia litų daugiau.
„Kadangi iš anksto sutarėme, pasiruošiau 90 litų, tačiau paprašė šimto. Kai pradėjau piktintis, kad buvo sutarta kita suma, nusileido ir sumokėjau tiek, kiek ir suderėjome. Vadinasi, nėra fiksuotos kainos, kiek kainuoja tipinis sertifikatas. Čia kaip ir turguje – jeigu moki derėtis, mokėsi mažiau. Visi šie formalumai – tik pasipinigavimas“, – piktinosi moteris.
Darbo kratosi
Tik sudariusi pardavimo sutartį panevėžietė sužinojo, kad energetinio naudingumo sertifikatą galėjo įsigyti kone devynis kartus pigiau, jeigu notarė būtų apie tokią galimybę pasakiusi. Nuo šių metų kovo pradžios energetinio naudingumo sertifikatą internetu už kiek didesnį nei dešimties litų mokestį gali užsakyti notaras ar pats buto savininkas. Tačiau 2-ojo notarų biuro notarė Marija Laima Kamarauskaitė apie tokią galimybę nutylėjo.
Pasak notarės, sertifikatas elektroninės formos, o reikalingas dokumento originalas, jį galima atsiimti tik Vilniuje. Sudėjus kelionės ir dokumento atsiėmimo išlaidas, daug patogiau pasinaudoti ekspertų paslaugomis.
„Pagrindinė problema ta, kad negauname originalo. Reikia važiuoti į Vilnių. O kurį ten siųsti – pardavėją ar pirkėją? Už originalą teks mokėti atitinkamą mokestį, taip pat nereikia pamiršti kelionės išlaidų. Ekspertai sutvarko daug paprasčiau ir greičiau. Ne mes sugalvojome tokią tvarką“, – kalbėjo M. L. Kamarauskaitė.
Kaip teigė išdavęs sertifikatą pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo ekspertas Valdas Kargis, nors notarai turi galimybę tiesiogiai iš Statybos produkcijos sertifikavimo centro gauti sertifikatus, tokia galimybe jie nesinaudoja, nes tai reikalauja nemažų laiko sąnaudų, todėl savo klientus ir siunčia pas ekspertus.
K. Kazakevičius įsitikinęs, kad energetinio naudingumo sertifikatas – tik brangiai kainuojantis popierėlis, neturintis jokios vertės.
„Notarams toks papildomas darbas nenaudingas. Taip, kainos nėra reglamentuotos, tai priklauso nuo eksperto, kitaip tariant, yra derybų klausimas. Dokumentas kainuoja apie 100 litų, tačiau didžioji dalis sumos yra atiduodama už patį sertifikatą ir patikrą, taip pat reikia nepamiršti, kad mes mokame už teisę dirbti tokį darbą“, – „Sekundei“ paaiškino V. Kargis.
Atsiradus galimybei patiems gyventojams ir notarams internetu gauti energetinio naudingumo sertifikatą, kai kurie ekspertai atsisakė savo paslaugų. Kaip tvirtino pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo ekspertė Rita Baltušnikienė, dabar specialistai reikalingi tik nustatant individualių gyvenamųjų namų energetinį efektyvumą, o tipiniams butams supaprastinta tvarka sertifikatus išduoda notarai ar juos gali išsiimti patys gyventojai.
„Didžioji dalis notarų patys sutvarko šiuos dokumentus, o jeigu ne – tai padaryti gali pats buto savininkas. Besikreipiantiesiems visada paaiškinu, kaip jie tai gali padaryti nemokėdami nemažos sumos. Visiškai pakanka elektroninės versijos, tikrai nereikia originalo“, – užtikrino R. Baltušnikienė.
Bevertis ar vertingas
Nekilnojamojo turto agentūros „Asimonas“ direktorius Kęstutis Kazakevičius įsitikinęs, kad energetinio naudingumo sertifikatas – tik brangiai kainuojantis popierėlis, neturintis jokios vertės. Pirkėjai, ieškodami buto ar namo, jį renkasi pagal visai kitus kriterijus. Tuo labiau kad beveik visi namai Panevėžyje priskiriami tai pačiai klasei – G, žinoma, yra retų išimčių.
„Žmonėms to popierėlio nereikia, tai tik dar vienas priedas prie dokumentų. Pinigus lupa nemažus, bet kaip nori skaičiuok, visi tarybiniai namai priklauso žemiausiai klasei“, – sakė K. Kazakevičius.
Tačiau Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos direktorė Ramunė Matijošienė įsitikinusi, kad energetinio naudingumo sertifikatas nėra tik bevertis popierėlis. Duomenų bazė neseniai atsiradusi, todėl daryti kokių nors tyrimų ar apibendrinimų dar negalima, tačiau vėliau šie duomenys pasitarnaus sprendžiant renovacijos klausimus ar apskaičiuojant šildymo kainas. Tačiau reikia, kad sertifikatai būtų išduodami ne pavieniams butams, o visam namui, bet čia iniciatyvos turi imtis gyvenamųjų namų bendrijos ar namus administruojančios įmonės.
„Nuo pat įstatymo priėmimo žmonės jaučiasi taip, tarsi kas nors norėtų pasipinigauti, neva tai yra tik formalus dokumentas. Tačiau taip vertinti trumparegiška. Aišku, reikėtų, kad būtų sertifikatas išduodamas visam namui, tuo labiau kad jis galiotų dešimt metų. Iš sertifikato turėtų būti susidaromas bendras namo vaizdas. Kita vertus, šiltesni ir tvarkingi būstai visada yra patrauklesni“, – įsitikinusi R. Matijošienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
