Išsekus įmonės sąskaitoms, kai laukia tik blogiausias – bankroto – scenarijus, administratorių „aklai“ išrinks kompiuteris – tokius pakeitimus įtvirtins tobulesnis bankroto įstatymas.
Lietuva bankroto srityje pasikliauja Latvijos patirtimi – po Fizinių asmenų bankroto įstatymo atėjo eilė tobulinti Įmonių bankroto įstatymą (ĮBĮ). Šalyje kaimynėje pagal jų veiklos regioną sudaromi 5 elektroniniai bankroto administratorių sąrašai, o valstybės įstaiga „Nemokumo administracija“ teismui rekomenduoja bankroto administratoriaus kandidatūrą. Tokia sistema esą užtikrina atsitiktinę tvarką ir galimybę padalyti visas administruojamas bylas.
Latvijos teisingumo ministerijos atstovų teigimu, teisės aktai nenumato išskirtinės bankroto administratorių specializacijos, jie rekomenduojami paeiliui, taigi skolininkas praranda bet kokią galimybę išsirinkti lojalų administratorių. Taip būtų sumažinta rizika pakenkti legaliam ir efektyviam bankroto procesui.
Algimantas Marcinkevičius, advokatų kontoros „Juridicon“ teisininkas, įsitikinęs, kad bankroto administratoriaus atrankos kompiuterizavimas leis ar bent jau sudarys sąlygas išvengti subjektyvumo, neskaidraus administratorių paskyrimo. Anot jo, būtent pastaraisiais metais pasitaikė daugiausia piktnaudžiavimo atvejų, kai neretai įmonės kreditorius dar iki bankroto susitardavo su būsimu administratoriumi dėl pirmenybės jo interesams.
Advokatas tikisi, kad įsigaliosiantys ĮBĮ pakeitimai pirmiausia leis efektyviau atpažinti tyčinius bankrotus, sutrumpins skaidresne tapsiančią bankroto procedūrą, sumažins jos sąnaudas, tačiau visų problemų toli gražu neišspręs.
„Juk ne veltui sakoma, kad pirma atsirado vagis, mokantis atrakinti spyną, o tik vėliau pati spyna. Ko gero, norintys ir toliau sugebės apeiti įstatymus ar pasinaudoti kitomis teisės aktų spragomis, todėl vargu ar problemos bus išspręstos, geriausiu atveju sumažės jų mastas“, – teigia jis.
Ūkio ministerijos, rengsiančios bankroto administratorių atrankos taisykles, Nemokumo politikos skyriaus vedėjas Žydrūnas Paškauskas teigia, kad taisyklėse esą bus numatyta, kad visais atvejais administratoriumi galės būti paskirtas asmuo, deklaravęs, kad apsiimti administruoti bylą jam netrukdo ryšiai su įmone ar bylą nagrinėjančiu teisėju.
„Pakeitimai supaprastins ir paspartins bankroto administratoriaus paskyrimo procedūrą, nutartis paskirti administratorių bus neskundžiama. Todėl bankroto procesai nebus vilkinami dėl administratoriaus paskyrimo, o parinktas administratorius bus nešališkas“, – dėsto jis.
Bankroto departamento duomenimis, 2012 metais buvo pradėti 168 neplaniniai bankroto administratorių patikrinimai: teisės aktų pažeidimai buvo nustatyti 48 atvejais, tačiau skirtas tik 21 įspėjimas. Dažniausiai buvo vėluojama teikti paraišką Garantiniam fondui dėl lėšų skyrimo darbuotojams, pažeidžiamas proceso efektyvumo principas, kai dėl nepakankamo operatyvumo ilgėja bankroto trukmė ar tinkamai nevykdomi kreditorių susirinkimo nutarimai pateikti informaciją ar nustatyta tvarka parduoti turtą.
Sąžiningiems kompiuteris netrukdys
Bankroto administratorė Žydrė Judickienė svarsto, kad naująją tvarką vertinti dar anksti, o siekiant skaidrumo galutinį sprendimą priima bankroto administratorius. „Ką galime burti iš tirščių? – svarsto ji. – Nematau problemų, jei darbas atliekamas sąžiningai. Jokio skirtumo, ar klientas tave susiranda pats, ar per elektroninę sistemą.“ Aktyviai veiklos nevykdanti, bet pažymėjimą išsaugojusi Vilma Zažeckienė teigia, kad automatizavus administratorių atrankos sistemą galima tikėtis skaidrumo ir mažesnės interesų kovos. „Tokiu atveju galima tikėtis išvengti kai kurių pusių suinteresuotumo. Kalbų, kaip skiriami administratoriai, yra įvairių: įprastai suinteresuoti kreditoriai, tačiau asmeniškai pasiūlymų negavau.“ Anot jos, automatizuota sistema nebūtinai garantuos mažesnį administratorių darbo krūvį – viskas priklauso nuo administratoriaus talkininkų: teisininkų, padėjėjų, sekretorių, komandos dydžio.
Išliks teisėjo verdiktas
Paklaustas, ar „akla“ atranka kompiuteriu užtikrins reikiamą kompetenciją administruoti įmonės bankrotą, Ūkio ministerijos atstovas Ž. Paškauskas patikina, kad tuo pasirūpins teismas, vertindamas bankroto vykdymo proceso ypatumus.
„Pagal duomenų bazėse sukauptus duomenis programa įvertins administratorių gebėjimus ir jų darbo krūvį. Numatoma, kad administratoriai pagal įstatyme nustatytų kriterijų – patirties, nuobaudų turėjimo, specializacijos reikšmes, kurios bus aptartos su verslo, bankroto administratorių asociacijomis, bus skirstomi į kelias „kategorijas“. Teisėjas, įvertinęs įmonės bankroto proceso sudėtingumą, programoje nurodys parinkti administratorių iš reikiamą „kategoriją“ atitinkančių asmenų“, – aiškina jis.
A. Marcinkevičius pažymi, kad šiuo metu dėl nepakankamo teisinio reguliavimo nežinoma, kokiu būdu teisėjas, vykdydamas ĮBĮ jam nustatytą prievolę paskirti įmonės bankroto administratorių, pasirenka konkretaus administratoriaus kandidatūrą vykdyti įmonės bankroto procedūrą tuo atveju, kai ją inicijuojantis asmuo ar kiti asmenys, turintys teisę siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą, teismui jos nepasiūlo.
Kreditoriai ne tik nukenčia
Bankroto procesui jau prasidėjus, kyla reguliavimo ir skaidrumo bėdos: administratorių skyrimo tvarka, teisė susipažinti su bankrutuojančios įmonės dokumentais, bylų vilkinimas, problemos išieškant turtą ir kitos, priklausančios nuo konkrečios įmonės.
Pavyzdžiui, dėl bankroto administratoriaus „uolumo“ siekiant kuo greičiau parduoti įmonės turtą, nelikvidus turtas parduodamas dvigubai ar daugiau kartų pigiau, nei rinkos vertė. Viena vertus, bankroto administratorius laikosi įstatyme nustatytų terminų, kita vertus, kreditorių interesai nėra tinkamai ginami. Tačiau A. Marcinkevičius tikina, kad dėl netinkamo teisinio reguliavimo nukenčia ne tik kreditoriai. Štai „Juridicon“ advokatai susidūrę ir su kreditoriaus piktnaudžiavimu: kai šis bandė imituoti bankroto bylą, kurios vargais negalais pavyko išvengti, tačiau neapsieita be nuostolių dėl dalykinės reputacijos pažeidimo.
„Vienos žinomos ir sėkmingai visoje Lietuvoje veikiančios statybų bendrovės kreditorius, suklastojęs bendrovės balansą, imitavęs galimą bendrovės nemokumą, paruošė pranešimą spaudai bendrovės vardu, kad ši esą negali ir neketina atsiskaityti su kreditoriais, jį išspausdino didžiausiu dienos tiražu leidžiamas dienraštis. Visus suklastotus dokumentus, įskaitant ir išspausdintą skelbimą dienraštyje, kreditorius pateikė teismui kaip pagrindą kelti bendrovei bankroto bylą“, – pasakoja „Juridicon“ advokatas.
Tyčinių bankrotų daugiau nei skaičiuojama
Advokato A. Marcinkevičiaus teigimu, bankroto proceso problemas lemia ir santykiai, atsiradę dar iki jam prasidedant, pavyzdžiui, netinkamas įmonės valdymas, privedant ją prie bankroto. Vis dėl to, patvirtintų tyčinių bankrotų Lietuvoje nedaug, negalima teigti ir kad tokių atvejų padaugėjo sunkmečiu: 2011-aisiais pasitaikė 8 sąmoningi bankrotai, 2010 metais – 6. Teisininkas svarsto, kad padažnėjus įmonių bankrotams išaugo ir numanomų tyčinių bankrotų skaičius, nes dažniausiai sąmoningas bankrotas neįrodomas arba teismo nepripažįstamas. Taigi, statistika, kuria lengva manipuliuoti, slepia didesnes bėdas.
„Mūsų manymu, didžiausia problema – atsakingų institucijų kompetencijos stoka, nenoras tinkamai atlikti savo funkcijas. Čia būtų galima paminėti „Snoro“ ir Ūkio bankų bankrotus, sukėlusius didžiulį atgarsį visuomenėje ir pavėluotą Lietuvos banko reakciją. Su tuo susijusi ir kita problema – kreditoriams sunku apginti savo interesus, nes nėra lengva įrodyti, jog bankrotas buvo tyčinis. Dėl to susidaro užburtas ratas“, – teigia advokatas.
Anot jo, dažniausiai pasitaikantys tyčinio bankroto scenarijai – turto ar turtinių teisių perleidimas už mažesnę nei rinkos kainą „draugams“ ir bankrotas, kuris sunkiausias pasekmes sukelia buvusiems klientams, partneriams ir tiekėjams. Bendrovės parduoto turto nuoma iš pirkėjo už didesnę nei rinkos kaina esą menkesnė iš blogybių, nes veikla tęstinė ir nuolatiniai klientai, partneriai ar tiekėjai turi galimybę sužinoti, kad bendrovei darosi vis sunkiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Faktai: Bankroto administravimas
Lietuvoje įmonių bankroto tvarką ir susijusių asmenų interesus įtvirtina Civilinis kodeksas, Įmonių bankroto įstatymas, Įmonių restruktūrizavimo įstatymas
Šiuo metu Lietuvoje vykdomos 3860 įmonių bankroto procedūros
Bankroto administratoriui gali būti paskirta nuobauda – (viešas) įspėjimas
2012 m. buvo pradėti 168 neplaniniai bankroto administratorių patikrinimai: teisės aktų pažeidimai buvo nustatyti 48 atvejais, tačiau skirtas tik 21 įspėjimas.
Gabija Sabaliauskaitė
