Gaila, tačiau nedaugelis galime pasigirti idealiai baltais dantimis ir nepriekaištinga šypsena. Ir dažniausiai dėl to kaltos apnašos.
Nors pastos, turinčios pašalinti dantų apnašas, plačiai reklamuojamos, iš tiesų jos nėra tokios jau veiksmingos. Bet tai dar nereiškia, kad apnašų apskritai neįmanoma atsikratyti.
Kovos būdai
Gydytojai stomatologai sako, kad dantų apnašų formavimąsi ypač skatina kava, arbata ir, žinoma, rūkymas. Minkštos apnašos, paprastai geltonos spalvos, susikaupia daugiausia prie dantų kaklelių ir po jais. Tačiau šiais laikais tai išsprendžiama problema. Daugelyje odontologijos kabinetų apnašos nuo dantų šalinamos ultragarsu. Taip nuimami ir kieti dantų akmenys, galintys pridaryti dar daugiau bėdų nei minkštosios apnašos. Po to dantys apdorojami specialiomis pastomis, poliruojančiomis ir įsigeriančiomis į emalį, kad apsaugotų jį nuo žalingo seilių poveikio.
Kai kurie žmonės dėl holivudiškos šypsenos ryžtasi dantis balinti. Tačiau tai toli gražu nėra tokia jau nekalta procedūra. Balinant dantys veikiami cheminiais preparatais, kurių sudėtyje yra rūgščių ir vandenilio peroksido. Šios medžiagos faktiškai „sudegina“ dantų audinius ir skatina greitesnį jų irimą. Be to, po balinimo dantų spalva retai kada atrodo natūrali. O ir atlikti šią procedūrą galima toli gražu ne kiekvienam.
Dantų balinimas draudžiamas vaikams iki šešiolikos metų, nėščiosioms, taip pat esant ėduoniui (o jis šiais laikais yra prasisukęs per mažiausiai 90 proc. planetos gyventojų dantis) ir parodontozei. Nerekomenduojamas jis tiems, kam ant priekinių dantų uždėti lyginamieji lankai (kabės), karūnėlės ar plombos – dantys gali likti „margi“.
Visais kitais atvejais profesionalus dantų balinimas yra variantas, apie kurį, esant finansinėms galimybėms, gal ir verta pagalvoti. Procedūros metu dantys padengiami balinamuoju geliu, po to jis aktyvuojamas specialios lempos šviesa arba lazeriu. Galiausiai gydytojas apdoroja dantis fluoru, kad sustiprintų chemikalų paveiktą emalį.
Dabar yra technologijų ne tik dantims balinti, bet ir dantų emaliui atkurti.
Naminės priemonės
Jeigu norite nuo apnašų išsivaduoti savarankiškai – apsieiti be vizito pas odontologą, optimalus variantas – naudoti specialias dantų pastas. Tačiau jas renkantis reikia atkreipti dėmesį į sudėtį, nors geriausia, žinoma, būtų, jeigu pastą jums parinktų gydytojas.
Nors nuo balinamųjų pastų dantys iš tiesų kartais tampa baltesni, vis dėlto reikia turėti omenyje, kad į jų sudėtį įeina ėsdinamosios medžiagos, galinčios paveikti emalį.
Geriausia, pataria odontologai, pastas – balinamąją ir su fluoru, su nuo parodontozės saugančiomis medžiagomis, – naudoti pakaitomis. Toks derinys sveikiausias dantims, kartu juos ir balina, ir valo apnašas bei suteikia sveiką blizgesį.
Galimas ir pusiau profesionalus balinimas namuose. Tik pirmiausia reikėtų, kad odontologas padarytų tikslų jūsų žandikaulio lipdinį, pagal kurį pagamintų specialius plastikinius futliarus. Jie paskui pripildomi balinamojo tirpalo ir dedami ant dantų nakčiai arba nešiojami dieną 1–2 valandas. Procedūrą reikia kartoti reguliariai bemaž dvi savaites, o rūkantiesiems – dar ilgiau.
Yra dar vienas panašus dantų balinimo namuose būdas – specialios balinamosios juostelės, klijuojamos ant dantų. Tik jos vargu ar duos didelės naudos, nes tikrai neišbalins tarpdančių.
Kai kas įsigudrina dantis balinamuoju geliu padengti teptuku: tokiu atveju gelis sustingsta ir laikosi tol, kol jį nuplauna seilės. Rezultatas tampa pastebimas po 10–14 dienų, tačiau dantys vis tiek nebus tokie balti kaip procedūrą atliekant profesionaliai.
Dantų apnašas gerai šalina 3 procentų vandenilio peroksido tirpalas. Juo suvilgytus vatos tamponus tiesiog reikia palaikyti pridėjus prie dantų, bet ne ilgiau kaip tris minutes. Tai labai svarbu – pernelyg neįsijausti ir neužsimiršti, nes dantys, kaip minėta, su chemija nedraugauja – taip jau gamtos surėdyta. Žiūrėkite į tokias procedūras kaip į skubios pagalbos priemonę – tarkime, jeigu būtina šypseną skubiai pagražinti, o laiko ar lėšų vizitui pas odontologą nėra.
Galima pabandyti pasinaudoti ir mūsų močiučių receptais. Jos, norėdamos turėti baltesnius dantis, burną skalaudavo citrinų sultimis, trindavo dantis citrinos žievelės vidine puse arba net beržo anglimi, sumaišyta su paprasta valgomąja druska (buvo naudojamasi bet kokiomis abrazyvinėmis medžiagomis – pavyzdžiui, soda arba net upės smėliu).
Tačiau svarbiausia atminti, kad joks dantų balinimas neatleidžia nuo burnos ertmės higienos procedūrų. Ir po to vis dar būtina dantis valyti dukart per dieną. O jeigu norite kuo ilgiau išsaugoti baltą šypseną, dažiklių turinčius gėrimus stenkitės gerti tik per šiaudelį – taip, beje, labiau apsaugosite dantis ir nuo žalingo cukraus bei rūgščių poveikio.
Rūkaliams – daugiau darbo
Plačiai paplitusi nuomonė, kad rūkaliams, norintiems atsikratyti geltonų apnašų, būtina valyti dantis tik šepetėliu kietais šereliais ir naudoti ne dantų pastą, o valgomąją sodą arba dantų miltelius.
Tą, pasak odontologų, žinoma, galima daryti, tačiau labai nuosaikiai – procedūros nederėtų kartoti dažniau kaip kartą per savaitę. Kitomis dienomis net ir didžiausiems rūkaliams dantis patartina valyti vidutinio kietumo šepetėliu, kad nebūtų traumuotos dantenos ir pažeistas emalis.
Taip pat šį žalingą įprotį praktikuojantiems žmonėms, kaip ir ištikimiems kavos ir arbatos gerbėjams, rekomenduojama kartą per pusmetį apsilankyti odontologo kabinete – profesionaliai išvalyti burnos ertmę. Tai užtikrina sveiką dantų blizgesį ilgam laikui.
Savaime suprantama, reikia kreipti dėmesį ir į mitybos įpročius. Be kasdienio dantų valymo, dar įpraskite ir dažniau graužti obuolius bei morkas: pasak odontologų, geriau, jeigu valgytumėte juos kasdien, o geriausia – kelis kartus per dieną. Tokie krūviai dantims labai sveiki, ir ypač po to, kai atsigeriate kavos ar stiprios arbatos.
Kaskart pavalgius derėtų burną praskalauti vandeniu, o saldžius gazuotus gėrimus jei ne pamiršti visiems laikams, tai gerokai apriboti jų vartojimą.
