• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Baimė, pavojus ir besąlygiškas pasiaukojimas dėl kito žmogaus. Taip Antrojo pasaulinio karo metu rizikavę savo gyvybėmis, kad gelbėtų žydus nuo žiauraus nacių genocido, trisdešimt trys drąsūs lietuviai rugsėjo 20 d. Prezidentūroje buvo pagerbti. Jų giminaičiams įteikti žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai.

Baimė, pavojus ir besąlygiškas pasiaukojimas dėl kito žmogaus. Taip Antrojo pasaulinio karo metu rizikavę savo gyvybėmis, kad gelbėtų žydus nuo žiauraus nacių genocido, trisdešimt trys drąsūs lietuviai rugsėjo 20 d. Prezidentūroje buvo pagerbti. Jų giminaičiams įteikti žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai.

REKLAMA

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 

46-erių metų Inga pasakoja apie savo senelius – Kazimierą ir Salomėją Kondelevskius – kurie Zarasų rajone priglaudė ir išgelbėjo žydų šeimą – tėvus ir jų sūnų.

„Ten kažkur, čia tuose kraštuose ir buvo žemynė iškasta jiems. Ir jie ten gyveno gal metus ir daugiau“, – pasakoja Kazimiero ir Salomėjos Kondelevskių anūkė Inga Kavaliauskienė. 

Jos mama, 76 metų Irena, nesulaiko ašarų ir iki šiol gyvai prisimena atvejį, kai pas Kondelevskius apsilankė vokiečiai.

REKLAMA
REKLAMA

„Vaikas blogai jautėsi ir iš bunkerio namo buvo paimtas ir tuo metu atvažiavo vokiečiai. Na, tai Salomėją iš karto, nu, tiesiog sukaustė už užuolaidos didžiajam kambary. Vokiečiams ir tik beliktų pirštu pastumti užuolaidą – ir kaip ant delno“, – kalba Kazimiero ir Salomėjos Kondelevskių marti Irena Kondelevskienė. 

REKLAMA

Niekam nepasakojo, nes kuklinosi 

Pasak ponios Irenos, tuo metu jos vyro tėvai jautė be galo didelį pavojų, tačiau, nepaisant to, nusprendė padėti besislapstantiems žydams. 

„Kuklūs labai buvo – jie niekada niekam apie tai nekalbėjo. Žmogus žmogui turi padėti, tiesa?“ – teigia Irena. 

Baimės kupinus laikus prisimena ir 90-ties Zigmantas, kuriam tuo metu buvo vos aštuoneri. Zigmanto tėvai, Jonas ir Antanina Puišiai 1942 metais priglaudė žydų šeimą – tėvą, motiną ir du sūnus. Jonas ir Antanina buvo įrengę jiems slėptuvę po šienu, o kaimynams sakydavo, kad tai mamos sesers sūnus.

REKLAMA
REKLAMA

„Bijojom, saugojomės kaimynų, kad jaunesni brolis ir sesuo ko nors nepasakytų. Pavojus buvo, aišku“, – kalba Jono ir Antaninos Puišių sūnus Zigmantas Puišys. 

Be lietuvių pagalbos kai kurie būtų neišgyvenę

Penktadienį Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido. 

„Tegul šių drąsių žmonių pavyzdys tampa įpareigojimu mums visiems – visada stovėti žmogiškumo sargyboje, kurioje nėra vietos nejautrumui, diskriminacijai ir neteisybei“, – sako Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Per 1941–1944 m. vykusią nacių okupaciją buvo nužudyta šimtai tūkstančių žydų. Jų bendruomenės nariai pripažįsta – be lietuvių pagalbos, kai kurie žydai būtų neišgyvenę.

„Šie darbai, šie žmonės savo darbais – jie yra išskirtinės figūros Lietuvos istorijoje“, – tikina Gaono žydų muziejaus direktorius Simonas Strelcovas. 

Prezidentūroje apdovanoti 33 asmenys, visi po mirties. 

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame staripsnio viršuje. 

tv3.lt

Visa tai primena kažkoki absurdo teatra , mano teta kaune žydams i geta valgyti nešiojo , po karo žydai nkvd darbuotojai statė ja prie sienos ir šaudė virš galvos , su klausimu - kur brolis ...ir taip iki kito karto .
O žydai lietuvių negelbėjo. Padėjo nkvdistams lietuvius į Sibirą tremtį. Pikti liežuvįai. Plaka Zingerio tėvas. Seimo nario Lopatos tėvas buvo nkvdistas. Ivanas Čmilis
Uošvė pasakojo, kad, prasidėjus sovietinei okupacijai, Ignalinoje žydas krautuvininkas netverdamas džiaugsmu jai kalbėjo: - Dabar mes jus, lietuvius, šaudysime, tai jau šaudysime, bet ir šaudysime...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų