Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
46-erių metų Inga pasakoja apie savo senelius – Kazimierą ir Salomėją Kondelevskius – kurie Zarasų rajone priglaudė ir išgelbėjo žydų šeimą – tėvus ir jų sūnų.
„Ten kažkur, čia tuose kraštuose ir buvo žemynė iškasta jiems. Ir jie ten gyveno gal metus ir daugiau“, – pasakoja Kazimiero ir Salomėjos Kondelevskių anūkė Inga Kavaliauskienė.
Jos mama, 76 metų Irena, nesulaiko ašarų ir iki šiol gyvai prisimena atvejį, kai pas Kondelevskius apsilankė vokiečiai.
„Vaikas blogai jautėsi ir iš bunkerio namo buvo paimtas ir tuo metu atvažiavo vokiečiai. Na, tai Salomėją iš karto, nu, tiesiog sukaustė už užuolaidos didžiajam kambary. Vokiečiams ir tik beliktų pirštu pastumti užuolaidą – ir kaip ant delno“, – kalba Kazimiero ir Salomėjos Kondelevskių marti Irena Kondelevskienė.
Niekam nepasakojo, nes kuklinosi
Pasak ponios Irenos, tuo metu jos vyro tėvai jautė be galo didelį pavojų, tačiau, nepaisant to, nusprendė padėti besislapstantiems žydams.
„Kuklūs labai buvo – jie niekada niekam apie tai nekalbėjo. Žmogus žmogui turi padėti, tiesa?“ – teigia Irena.
Baimės kupinus laikus prisimena ir 90-ties Zigmantas, kuriam tuo metu buvo vos aštuoneri. Zigmanto tėvai, Jonas ir Antanina Puišiai 1942 metais priglaudė žydų šeimą – tėvą, motiną ir du sūnus. Jonas ir Antanina buvo įrengę jiems slėptuvę po šienu, o kaimynams sakydavo, kad tai mamos sesers sūnus.
„Bijojom, saugojomės kaimynų, kad jaunesni brolis ir sesuo ko nors nepasakytų. Pavojus buvo, aišku“, – kalba Jono ir Antaninos Puišių sūnus Zigmantas Puišys.
Be lietuvių pagalbos kai kurie būtų neišgyvenę
Penktadienį Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido.
„Tegul šių drąsių žmonių pavyzdys tampa įpareigojimu mums visiems – visada stovėti žmogiškumo sargyboje, kurioje nėra vietos nejautrumui, diskriminacijai ir neteisybei“, – sako Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Per 1941–1944 m. vykusią nacių okupaciją buvo nužudyta šimtai tūkstančių žydų. Jų bendruomenės nariai pripažįsta – be lietuvių pagalbos, kai kurie žydai būtų neišgyvenę.
„Šie darbai, šie žmonės savo darbais – jie yra išskirtinės figūros Lietuvos istorijoje“, – tikina Gaono žydų muziejaus direktorius Simonas Strelcovas.
Prezidentūroje apdovanoti 33 asmenys, visi po mirties.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame staripsnio viršuje.