Jei netikite, kad už antrąją žmogžudystę teismas gali skirti vos pusmetį, skaitykite šią neeilinio žiaurumo istoriją – apie 25 metų šiaulietį Deividą Raugalą, kuris dar būdamas nepilnamečiu sutiko už atlygį užmušti žmogų, o po pusmečio jau pats suplanavo ir antrą žmogžudystę...
Besimokydamas devynmetėje D. Raugalas niekada negalėjo pasigirti gerais pažymiais, užtai prieš bendraklasius puikavosi tuo, kad mėgstantis išgerti tėvas jį buvo nusivedęs į barą ir pavaišinęs taurele. Suprantama, kad toks „auklėjimas“ baigėsi apverktinai – vos įveikęs 9 klases Deividas mokyklą metė, o dirbti jis neturėjo jokio noro, pagaliau – ir jokios specialybės.
Dar nepilnametis D. Raugalas iš tėvų namų Šiaulių rajone persikraustė į Šiaulius, apsigyveno su sugyventine, o vakarais ėmė valkiotis su neaiškaus plauko draugais. Pradėjęs vagiliauti, nesulaukęs nė 18 metų už tai užsidirbo pirmąjį teistumą.
Pamokyti ar nužudyti?
Nežinia, gal D. Raugalas būtų likęs smulkiu didmiesčio vagišiumi, jeigu ne jo tolima giminaitė Judita Jusienė. 2003 metais užsukęs į jos nuosavą namą Šiaulių pakraštyje, tuomet dar septyniolikmetis Deividas išgirdo keistą prašymą...
J. Jusienė pasiguodė, kad galutinai pašliję santykiai su sutuoktiniu 60 metų Adolfu. Girdi, jiedu norėtų skirtis, tačiau vyras pretenduojąs į pusę namo. Ji pati su tuo kategoriškai nesutinkanti, nes namas esąs pastatytas už jos tėvų padovanotus pinigus. Girdi, šviesios dienos nematydama ji auginanti užmiesčio laukuose daržoves, net žiemą važinėjanti dviračiu – špygą vyras gausiąs, o ne pusę namo!
Dabar J. Jusienė prisiekia, kad tąkart D. Raugalo prašiusi sutuoktinį tik „pamokyti“. Savo ruožtu D. Raugalas tikina, kad J. Jusienė jam tiesiai šviesiai pasiūliusi... nužudyti A. Jusį už 15 000 litų atlygį. 3000 litų jam padavusi iš karto, dar 7300 gavęs, kai atlikęs kruviną darbą.
Auką – į seną šulinį
D. Raugalas žinojo, kad A. Jusys prie kuklaus vairuotojo atlyginimo prisiduria į metalo supirktuves nuveždamas surastą metalo laužą. Taigi 2003-iųjų liepą D. Raugalas A. Jusiui pamelavo, jog neva miške prie Šiaulių, netoli gimtojo Vinkšnėnų kaimo, aptikęs krūvą vario laužo, tad abu galėtų kartu nuvežti į supirktuvę.
Neįtaręs klastos, A. Jusys savo mikroautobusu „Ford Transit“ D. Raugalą nusivežė į nurodytą vietą. Ten esančiame angare D. Raugalas giminaičiui parodė apleistą kanalizacijos šulinį. Kai A. Jusys pasilenkė pažiūrėti jo dugną, D. Raugalas iš pasalų smogė jam beisbolo lazda į galvą ir užmušė.
Įstūmęs lavoną į šulinį, ant jo uždėjęs metalinį dangtį ir betono luitus, nepilnametis kraugerys nužudytojo mikroautobusu ramiai parvažiavo namo. Vėliau pastarąjį jis išardė ir pardavė dalimis.
Suaugusiems vaikams, kurie turi savo šeimas, ir keliems Adolfo draugams J. Jusienė pamelavo, kad A. Jusys išsikėlęs gyventi į kaimą, todėl pražuvėlio niekas neieškojo.
Na o nedemaskuotas, žmogaus kraujo skonį pajutęs D. Raugalas, matyt, įtikėjo esąs nesugaunamas, taigi po pusmečio suplanavo antrą, dar žiauresnę ir beprasmiškesnę žmogžudystę.
Užsigeidė senos mašinos
Tomis dienomis besivalkiodamas po Šiaulius D. Raugalas užsukdavo į vieną penkiaaukštį, kuriame kartu su dviem Šiaulių kolegijos studentais butą nuomojosi jo draugas – sandėlininkas Aivaras Mikalauskas.
Kartą D. Raugalas sukluso iš A. Mikalausko išgirdęs, kad buto savininkas – pasiturintis žmogus, vadovaujantis akcinei bendrovei „Šiaulių energetikos statyba“, o neseniai Šiauliuose pasistatęs gražų nuosavą namą.
Pro langą pamatęs, kad buto šeimininkas pas nuomininkus atvažiuoja melsva „Audi 100“, D. Raugalas jos užsigeidė kaip mažas vaikas. Jis net nesuprato, kad toji mašina – net tuzino metų senumo, nebrangi. Gobšuoliui užteko, kad ji didelė ir graži...
D. Raugalas pasiūlė A. Mikalauskui žmogų nusivilioti į namo rūsį, ten užmušti ir pagrobti jo piniginę bei automobilį...
Žmogžudystė rūsyje
2004 metų kovo 18-ąją, apie pusę dešimtos ryto, A. Mikalauskas telefonu pakvietė šeimininką atvykti į butą – neva parodyti, kur rūsyje yra tam butui priskirtas sandėliukas, nes ant jų durų nesą numerių.
Kai atvažiavęs vyras rūsyje ranka parodė sandėliuko duris, D. Raugalas veikė pagal tą patį apleistame angare išbandytą scenarijų – išsitraukęs iš anksto pasiruoštą masyvią stalo koją su geležiniu galu, iš pasalų kelis kartus smogė verslininkui per galvą... Tuo metu A. Mikalauskas ramiai stovėjo užtvėręs tarpdurį, kad auka nepabėgtų.
Po to kraugeriai iškraustė nužudytojo kišenes ir nustebo piniginėje radę vos 250 litų. Jiedu taip pat pasisavino nužudytojo mobilųjį telefoną bei automobilio dokumentus.
Vos išėję iš rūsio žudikai nesitvėrė savo kailyje, kad prieš gimines ir draugus pasipuikuotų, kokie jie šaunūs, kokią puikią beturintys mašiną. Tik elgėsi lyg beviltiški kretinai. Abiem taip magėjo važiuoti pasirodyti į gimtuosius kaimus Šiaulių rajone, kad net nesirūpino paslėpti lavoną. Jiedu įvilko kūną į sandėliuką, uždarė duris ir laimingi puolė prie verslininko automobilio.
Nužudę nepraturtėjo
Tą pačią dieną žudikai nuvažiavo į D. Raugalo gimtąjį Vinkšnėnų kaimą, esantį prie pat Šiaulių, po to užsuko į šalia esančius Bridus, kur gyvena A. Mikalausko tėvai. Ten abu demonstratyviai važinėjosi pirmyn atgal, pavežiojo merginas (šios po to liudijo prieš juos).
Kitą dieną abu sėbrai nuvyko pas D. Raugalo gimines į Kėdainių rajoną, mat ten surado mašinai pirkėją. Tačiau paaiškėjo, kad negali parduoti, nes vien aukos piniginėje rasto mašinos techninio paso neužtenka, reikia ir paties savininko. Tuomet jiedu parvažiavo namo ir automobilį paslėpė apleistose arklidėse Briduose.
Kitą dieną nusukęs mašinos ratus, D. Raugalas juos pardavė kažkokiam pažįstamam už 300 litų. Dar keliasdešimt litų abu nusikaltėliai gavo už lombardan nuneštą telefoną – štai visa nauda iš šiurpios žmogžudystės.
Kai po kelių parų užsukę į rūsį kriminalistai rado nužudytąjį, žudikų likimas buvo nulemtas. Dėl to bent jau galima lengviau atsidusti, nes nestabdomas D. Raugalas nežinia kiek būtų suplanavęs naujų žmogžudysčių.
Savas kailis – brangiausias
Šiaulių apygardos teismo kolegija D. Raugalą su A. Mikalausku nuteisė kalėti po 17 metų.
D. Raugalas nenurimo net atsidūręs pataisos namuose. Supykęs už tai, kad jam pakliuvus už grotų, jo sugyventinė su juo nutraukė ryšius, žmogžudys draugams į laisvę perdavė prašymą moteriai atkeršyti.
2005-ųjų sausį tie draugai iš moters Šiauliuose atėmė automobilį, bet sulaikyti policijos nutarė, kad savas kailis brangesnis. Kalbama, jog mainais už kai kurias nuolaidas D. Raugalo draugai policininkams parodė seno angaro šulinyje trūnijantį A. Jusio lavoną.
Tada ir buvo suimta J. Jusienė. Ji iki paskutinės minutės neigė tiek įrodymus, tiek kaltinimą, kad samdė nepilnametį giminaitį nužudyti sutuoktiniui. Šiai 60 metų šykščiajai beširdei, nenorėjusiai dalintis namu, jo nereikės artimiausius 11 su puse metų – tiek teismo skirta kalėti moterų kolonijoje.
Visiškai prisipažinęs, kad A. Jusį užmušė pasamdytas jo žmonos ir už tai iš jos gavęs 10 300 litų, už antrąją žmogžudystę D. Raugalas buvo nuteistas kalėti 7 metus ir 6 mėnesius, tačiau subendrinus jau atliekama 17 metų bausmė kraugeriui pailgėjo vos pusmečiu. Skaičiuokite kaip norite – iš savanaudiškų paskatų užmušto žmogaus gyvybė įkainota pusmečiu už grotų...
Sigitas STASAITIS
