Kaip teigia paveldosaugininkai, tarp turistų, deja, neretai pasitaiko tokių, kurie, lankydami senovinių miestų griuvėsius ar archeologines vietoves, nuolat stengiasi „atsitiktinai“ atlupti gabalėlį nuo kadaise didingo statinio ir tokį „suvenyrą“ parsivežti namo. Tokie turistai galbūt nežino, kad už tą vandališką elgesį gali pakliūti į kalėjimą
Pakvietė apsilankyti
Kalifornijoje (JAV) gyvenanti sutuoktinių pora grąžino į Romą (Italija) prieš ketvirtį amžiaus pasiimtą jos Koliziejaus – seniausio pasaulyje amfiteatro – sienos fragmentą. Turistai prisipažino, kad juos užgraužė sąžinė.
Akmens gabalėlis, lengvai telpantis kelnių kišenėje, buvo atsiųstas iš Kalifornijos su prierašu: „Mes turėjome tai padaryti anksčiau“. Sutuoktiniai netgi atsiprašė italų vertybių saugotojų už prieš 25 metus paimtą Koliziejaus sienos trupinėlį.
Romos archeologai labai rimtai įvertino pagyvenusios poros poelgį ir pakvietė sutuoktinius dar kartą apsilankyti jų mieste. Specialistus sujaudino tai, kad net ir praėjus ketvirčiui amžiaus nuo apsilankymo viename gražiausių pasaulio miestų tie sutuoktiniai tebepuoselėjo rūpestį dėl Koliziejaus išsaugojimo.
Paaiškėjo, jog daug keliaujanti amerikiečių pora buvo surinkusi nemažai suvenyrų iš įvairių aplankytų pasaulio vietų. Kiekvieną kartą apžiūrint šią kolekciją ir užkliuvus akims už gabalėlio iš Koliziejaus, abu sutuoktinius apimdavo gėdos jausmas. Mat jiedu suvokė, kad jeigu kiekvienas Koliziejuje apsilankęs turistas pasiims nors po menkiausią marmuro, akmens ar apdailos fragmento gabalėlį, greitai šio unikalaus statinio nė pamatų nebeliks. Dėl to sutuoktiniai jautėsi dideliais egoistais.
9 kilogramų „suvenyras“
Roma smarkiai kenčia nuo didžiulio turistų antplūdžio. Kartais miesto svečių „apetitas“ būna toks didelis, kad jie gvelbia net kilograminius „suvenyrus“. 2008 metais Italijos policininkai sulaikė Vokietijos pilietę, kuri bandė iš Romos istorinių statinių komplekso Forumo išsinešti beveik 9 kilogramus sveriantį archeologinį fragmentą. Ta 65 metų turistė buvo sulaikyta į savo kuprinę begrūdanti marmuro gabalą, aptiktą prie Tito arkos. Ekspertai nustatė, jog tai senovės Romos gyvenamojo namo lubų fragmentas.
Godžioji turistė pasirodė besanti buvusi mokytoja iš Miuncheno, dabar pensininkė. Ji su ašaromis akyse įtikinėjo pareigūnus, girdi, nieko nusikalstamo nepadariusi – tenorėjusi tik pasilikti kokį gražų dalyką atminimui apie puikiai praleistas atostogas. Pažeidėjai, pristatytai į policiją, buvo pateikti įtarimai vagyste. Policininkai kraipė galvas, niekaip nesuvokdami, kaip pagyvenusi moteris būtų tempusį tokio svorio „suvenyrą“.
Niokojama dažnai
Italų archeologai ne kartą Romos valdininkams baksnojo, jog istorinės vertybės saugomos prastai ir kad netrukus nebeliks nei kuo didžiuotis, nei į ką žiūrėti – smalsuoliai visus architektūros paminklus bus ištąsę po gabalėlį. Po ilgų apmastymų miesto valdžia pagaliau sugalvojo, kaip kovoti su vandalais – daugelyje vertingų istorinių pastatų buvo įrengtos stebėjimo kameros. Jos buvo sujungtos su specialiu policijos padaliniu, muitine ir pasienio tarnyba.
Vis dėlto Romos valdžiai galvos skausmą kelia ne tik „suvenyrų medžiotojai“, bet ir tie turistai, kurie elgiasi chuliganiškai. Štai 2007 metais girtų miesto svečių grupelė nusiaubė XVII amžiaus fontaną, esantį Ispanijos laiptų papėdėje, o girtas kolumbietis šiais laiptais pervažiavo automobiliu. Miesto valdžia tuomet konstatavo, jog tokie vandalizmo aktai esą įvykdomi dėl „alkoholinių gėrimų vartojimo kultūros, kurią skleidžia amerikiečiai ir anglai“.
Roma kentėjo nuo vandalų ir anksčiau. 2004 metais vyko nesiliaujantys vandalizmo aktai, kurių metu architektūriniai paminklai buvo tiesiog griaunami. Tuomet Amžinajame mieste turistai apdaužė ir nugriovė net 3 statulas, esančias prie laiptų, vedančių į vieną gražiausių Vila Borgezės parką. Taip pat nežinomas vandalas nusiaubė garsųjį Bičių fontaną – vienai iš trijų vabzdžių skulptūrų numušė galvą. Pasak policijos, nudaužtą galvą pastebėjo vienas vietos gyventojas ir pranešė apie tai.
Neatsispiria pagundai
Su panašiais vandalizmo atvejais susiduria ir kitų šalių, turinčių pasaulinio lygio architektūros paminklų, paveldo sergėtojai. Štai 2008 metais Čilei priklausančioje Velykų saloje buvo areštuotas turistas, kuris nuo moajo – senovinės akmeninės statulos – atskėlė ausį. Būtent gigantiškomis statulomis moajais ir garsėja šis žemės lopinėlis, esantis Ramiajame vandenyne.
Tas vandalas pasirodė besąs suomis Markas Kuljo. Čilės įstatymai griežti – už paveldui priklausančių objektų niokojimą yra sodinama į kalėjimą ir skiriamos tūkstantinės baudos. Suomis atsipirko maždaug 52 000 litų atitinkančia bauda. Policijai M. Kuljo aiškino, kad jis buvęs taip pakerėtas statulos didybės ir grožio, jog neatsispyręs pagundai parsivežti namo gabalėlį šios brangenybės. Moajo ausis buvo rasta nusikaltimo vietoje.
Pastaruoju metu vietos valdžia vis labiau nerimauja dėl didėjančio turistų srauto į Velykų salą, kuri UNESCO yra paskelbta pasaulio paveldo objektu. Tiesa, į salą atkeliaujantys turistai atneša didelį pelną, bet jų apsilankymas daro žalą aplinkai ir milžiniškoms statuloms, kurių atsiradimas neįmintas iki šiol.
Turkai irgi baudžia
Visai neseniai populiaraus Turkijos kurorto Antalijos teismas nuteisė Rusijos pilietį Sergejų Braiko, kuris per ekskursiją po senovės istorines vietas pasiėmė akmenį, pasirodo, turintį kultūrinę ir istorinę vertę.
Sergejus Braiko buvo sulaikytas Antalijos oro uoste, kai ėjo muitinės patikrą. Jo lagamine pareigūnai aptiko marmuro gabalėlį. Atlikę šio radinio ekspertizę archeologai ir paveldosaugininkai priėjo prie išvados, jog tas akmuo – iš antikos laikų, helenizmo epochos (IV–I amžius prieš mūsų erą). Už istorinių vertybių kontrabandą rusų turistui buvo iškelta baudžiamoji byla.
Pats S. Braiko, atostogavęs Sidėje, teisme tvirtino, jog tą gabalėlį marmuro radęs bevaikštinėdamas po miestą ir net neįtaręs, jog tai istorinė vertybė. Tenorėjęs parvežti savo sūnui, kuris jau turi surinkęs iš įvairių vietų parsivežtų akmenukų kolekciją.
Iš pradžių teismas rusų turistui buvo skyręs 5 metų laisvės atėmimo bausmę, bet vėliau ją sušvelnino iki lygtinės bausmės – metų ir 15 dienų. Turkų teisėtvarka bausmės pakeitimą motyvavo tuo, kad vertingasis marmuras taip ir neatsidūrė už Turkijos ribų.
Turkijoje kas metai iškeliama maždaug po tuziną baudžiamųjų bylų turistams, kurie pasikėsina išvežti akmenis, turinčius kultūrinę ir istorinę vertę.
Prieš metus į panašią istoriją dėl kalkakmenio gabalėlio buvo pakliuvęs ir rusų žurnalistas Jevgenijus Asiuchinas. Savo įspūdžius iš susidūrimo su Turkijos Temide jis prisimena su siaubu. Į teismą atvežtą J. Asiuchiną koridoriuje pasitiko būrys įvairiausio plauko nusikaltėlių. „Kai per vertėją sužinojo, kad aš rusas, jų akyse sužibo įniršis. Jie rėkavo ir rodė gestais, jog perpjaus man gerklę, išplėš užpakalį ir panašiai“, – pasakojo žurnalistas. Tada J. Asiuchinas dėl užgauliojimų pasiskundė policininkams, bet tie tik pasišaipė ir, prieš nosį pakratę antrankius, paklausė: „Gal tuo tave nudžiuginti?“
Taigi turistai, nenorintys pakliūti į panašias situacijas, turi žinoti, kokius suvenyrus galima vežtis namo. Būtina prisiminti, kad iš Egipto draudžiama išvežti koralus, jūros kriaukles, dramblio kaulą ir krokodilo iškamšas. O iš Turkijos ir Graikijos draudžiama išvežti antikvarinius daiktus ir kilimus, jeigu neturi pirkimo čekio.
