Finansų ministerija pradėjo kurpti kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jeigu tikėtume Vyriausybės pažadais, kitąmet šalies biudžete žiojėjanti skylė turėtų būti per 4 mlrd. litų mažesnė. Tačiau kaip tai bus padaryta, nei finansų ministrė Ingrida Šimonytė, nei visa Vyriausybė nepaaiškina.
Preliminariai finansų ministrė I.Šimonytė prognozuoja, kad 2011 metų biudžetas bus šių finansinių metų lygio, taip pat bus galimybė mažinti išlaidas 10 proc. Sutaupyti pinigai, pasak I.Šimonytės, bus atidėti palūkanoms už išaugusias tarptautines skolas mokėti.
Tačiau pagal Vyriausybės užsibrėžtą planą jau 2012 metais šalies biudžeto deficitas turi atitikti Mastrichto kriterijų, t.y. neviršyti biudžeto daugiau nei 3 proc. Tai reiškia, kad per ateinančius metus Lietuva turės sutaupyti arba papildomai surinkti apie 4 mlrd. litų. Iš kur bus paimta tokia suma, nei I.Šimonytė, nei visa Vyriausybė neišduoda. Finansų ministrės teigimu, kitais metais neplanuojama jokių naujų mokesčių, išskyrus dyzelino ir cigarečių akcizų didinimą.
- Tad kur rasti daugiau nei 4 mlrd. litų? - „Respublika" klausė buvusio finansų ministro, buvusio susisiekimo ministro, Seimo nario Algirdo BUTKEVIČIAUS.
- Nebent Vyriausybė labai sparčiai sumažins šešėlinę ekonomiką. Ten yra didžiulis rezervas, nes šešėlinė ekonomika jau išaugo iki 30 proc. Kalbu ne tik apie kontrabandą, bet ir apie atlyginimų mokėjimą vokeliuose. Reikia radikaliai peržiūrėti, kodėl vykdoma tokia politika, kad darbuotojai susigundo šešėliniu atlygiu. Manau, reikia stiprinti pasienį su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, taip pat derėtų peržiūrėti visą struktūrą, galbūt padidinti ten jėgas. Reikėtų sukurti motyvaciją, kad toje sistemoje dirbantys policijos darbuotojai, muitininkai ir valstybės sienos apsaugos darbuotojai būtų koordinuojami tarpusavyje, kad už kontrabandos sulaikymą būtų skatinami piniginėmis lėšomis.
- O gal reikėtų mažinti akcizus degalams ir tabakui, o ne, atvirkščiai, didinti juos, kaip dabar planuojama?
- Taip. Bet tai jau kitas mokesčių klausimas. Pirmiausia reikia mažinti mokesčius individualioms įmonėms. Joms mokesčiai jau seniai turėjo būti sumažinti, nes dabar smulkusis ir vidutinis verslas yra žlugdomi.
- Gal reikėtų peržiūrėti investicinius projektus ir atsisakyti nereikalingų?
- Pirmiausia reikia išmokti tinkamai panaudoti ES skiriamas lėšas, kurios padarytų stiprią įtaką ekonomikos augimui. Bet reikia atsiminti, kad, norint panaudoti ES lėšas, reikia numatyti kofinansavimą, taigi tam irgi reikia turėtų pinigų. Aišku, įmanoma atsisakyti kai kurių investicinių projektų, kuriuos iš savo biudžeto finansuotų valstybė, bet jų nėra tiek daug.
- Kur dar gali būti šaltinis 4 mlrd. pasisemti?
- Transporto priemonių sumažinimas ministerijose ir kitose biudžetinėse įstaigose. Tikrai per daug jų ten yra. Reikia mažinti valstybės sektoriaus išlaidas, bet tai tesutaupytų kokius 600 milijonų. Visa kita reikėtų skolintis.
- O papildomi mokesčiai, pavyzdžiui, vis žadamas automobilių ir nekilnojamojo turto mokestis?
- Šiuo metu įvesti šiuos mokesčius būtų pražūtinga, nes vartojimas Lietuvoje vis neatsigauna. Jeigu būtų įvesti papildomi mokesčiai, vartojimas dar labiau sumažėtų. Lietuviškas eksportas rodo šiokius tokius atsigavimo požymius, o vidaus vartojimo ekonomikoje jokio atsigavimo nėra. Vidaus vartojimas Lietuvoje yra beveik paskutinėje vietoje tarp visų ES šalių.
- Ar tikite, kad kitąmet pavyks biudžeto deficitą sumažinti 4,5 mldr. litų?
- Vargu ar Vyriausybei pavyks įgyvendinti tokį planą. Nes jau šiemet per pirmą pusmetį į biudžetą surinkta mažiau pajamų, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Vyriausybė labai įdomiai kalba, esą įvykdė numatytą planą. Bet jeigu nusistatai žemą lygį, tai tokį ir įvykdai. Jeigu tolesnis pajamų rinkimas bus tokio pat žemo lygio, kitąmet užsibrėžtas tikslas biudžeto deficitą sumažinti 4,5 mldr. litų bus utopija.
