Lietuvoje net sunkmečiu nepraeina mada už mokesčių mokėtojų pinigus rengti įvairias galimybių studijas ir vizijas, kurios greičiausiai niekada nebus įgyvendintos.
Vilniaus savivaldybė suka galvą, ar derėtis dėl kainos su konkurso dalyviais, pasiūliusiais atlikti sostinės viešojo transporto plėtros galimybių studiją gerokai brangiau, nei buvo planuota. Teisininkai siūlo skelbti konkursą iš naujo, bet tuomet būtų prarasti visi metai, o iššvaistyti pinigus valdžiai norisi kuo greičiau.
Kovojant su transporto spūstimis, sostinėje ketinama įvesti naują transporto rūšį, į kurią persėstų maždaug pusė keleivių. Galimybių studija turėtų atsakyti, ar Vilniui 20-30 metų perspektyvoje labiau reikia metro, ar tramvajaus, o gal kokios kitos ypatingos transporto rūšies, pavyzdžiui, oro taksi.
Kelias buvusio mero Artūro Zuoko laikais rengtas transporto galimybių studijas savivaldybė jau turi, bet jos esą neobjektyvios, nes proteguoja arba tramvajų, arba metro.
Už naują miesto transporto viziją savivaldybė pasiryžusi mokėti 850 tūkst. litų. Beveik tiek pat, kiek kainavo grandiozinio geležinkelio projekto „Rail Baltica", europinės vėžės tiesimo per visą Lietuvą, galimybių studija.
Mada atėjo iš ES
Sulaukusi Valstybės kontrolės įpareigojimo grąžinti į biudžetą Gugenheimo muziejaus galimybių studijai neteisėtai išleidusi 600 tūkst. litų, sostinės savivaldybė grasina įduoti valstybės auditorius teismui. Išties, kodėl jie persekioja tik vilniečius, o neliepia grąžinti pinigų Palangai, kurios valdžia daugiau kaip milijoną litų paklojo už planą perkelti į kitą vietą oro uostą?
Gerais prieškriziniais laikais Šiauliai gyveno kosmodromo vizija ir svaičiojo tiesti „Formulės 1" trasą. Šias utopijas sukūrusiems ekspertams nepagailėta milijono litų. Klaipėda atseikėjo 94 tūkst. litų už idėją supilti jūroje salą kaip kokiame Dubajuje.
Dar prieš keletą metų savivaldybės masiškai kepė po keliasdešimt tūkstančių litų kainavusias turizmo plėtros galimybių studijas. Pinigai prašvilpti madingoms vizijoms, atgulusioms į stalčius, o žmonių pamėgtose poilsio vietose net lauko tualetų nepastatyta.
Į stalčių padėta ir pernai Susisiekimo ministerijos užsakymu parengta oro transporto plėtros galimybių studija, siūliusi už 50 km nuo Vilniaus statyti naują oro uostą. Kiek ji kainavo, ministerija nepraneša. Mat studija niekinė - kol valdininkai metų metus tik kalbėjo apie oro uostų plėtrą, mus nukonkuravo kaimynai latviai. Nors situacija aiški kaip dieną, valdininkai sunkmečiu vis tiek pirko galimybių studiją už krūvą pinigų. Tiesa, ne savo, o mokesčių mokėtojų.
Kam reikalingos tokios galimybių studijos, kurias įgyvendinti jokių galimybių nėra arba jos jau seniausiai pramiegotos? Kas verčia valdininkus užsakinėti tokias studijas ir už jas mokėti? Ogi Europos Sąjunga! Mat europiniams projektams galimybių studijos būtinos. Na, o po šia vėliava galima prastumti ir vietinės reikšmės vizijas, kartu išplukdant vieną kitą šimtą tūkstančių biudžeto litų.
Ekspertus nurungė uabai
Kaip „Respublikai" sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo prorektorius prof. habil. dr. Raimundas Kirvaitis, galimybių studijų mada leido suklestėti daugybei jas atliekančių uabų, kurie jau baigia nurungti šias paslaugas taip pat teikiančius universiteto mokslininkus, kvalifikuotus ekspertus.
Ankstesniais metais VGTU iš užsakomųjų darbų užsidirbdavo net po 17 mln. litų, o pernai ekspertams buvo pasiūlyta darbų vos už 7 mln. litų.
„Kai ministerijos ar savivaldybės skelbia konkursus, mes dalyvaujame. Bet užsakovas renkasi, kas atliks studiją. Dažnai tiesiog daromos apklausos, be konkurso, o paskui jau tie užsakovai derina su Viešųjų pirkimų tarnyba, ar viskas teisėta. Taigi, mus pasirenka arba ne..." - išaiškino situaciją profesorius.
Paklaustas, ar VGTU ekspertai būtų sugebėję atlikti Gugenheimo muziejaus galimybių studiją, R.Kirvaitis nė neabejojo, kad taip. Bet konkurso nebuvo.
Prorektoriui antrino VGTU Urbanistikos katedros vedėjas prof. Sigitas Čereškevičius.
„Žinoma, kad galėjo ir mūsų specialistai Gugenheimo studiją parengti. Turime kvalifikuotų urbanistų ir architektų. Ir ji tikrai nebūtų kainavusi 5 mln. litų", - tvirtino profesorius. - Žinojau apie tokią sumą ir man ji atrodo neadekvati. Tiek pinigų kišti tikrai neprotinga. Tuo labiau, kad nėra tvirto apsisprendimo tą muziejų statyti. Turint omenyje mūsų ekonominę situaciją, ir buvusią, ir ypač dabartinę, tikrai tai akivaizdžiai per brangus objektas, reikėtų gerokai mažinti apetitą".
Kiek nori, tiek ir moka
„Respublikai" pasiteiravus, nuo ko priklauso galimybių studijų kainos, S.Čereškevičius tiesiai šviesiai atsakė, kad nuo tikslų, kuriuos kelia užsakovas.
„Kas yra galimybių studija? Tai yra dokumentas, kitaip negu bendrasis planas, neapibrėžtas teisiniais aktais, - aiškino profesorius. - Pavyzdžiui, bendrojo plano parengimas turi net ir kainos skaičiavimo metodiką. Rengėjas visus reikalaujamus dalykus įvertina koeficientais, pagrindžia skaičiavimais. O galimybių studijos gali būti labai įvairios. Jeigu keliamas tikslas išleisti kuo daugiau pinigų, tada galima priskaldyti tiek ir tiek. Čia yra tarsi labai elastingos gumos maišas, kurį galima ištampyti kiek tik nori".
Daugelį metų mokslinį ir praktinį darbą teritorijų planavimo srityje dirbantis S.Čereškevičius neslėpė, kad joje labai trūksta skaidrumo. Panašios problemos, kaip sostinėje, kamuoja ir rajonų savivaldybes. Anot jo, daugeliui planuojamų darbų jokių galimybių studijų nė nereikia, ir pinigai tiesiog išmetami į balą, o šimtus tūkstančių kainavusios vizijos paprasčiausiai užmirštamos.
Studijas gavo dykai
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad reikalingas, bet brangiai kainuojančias galimybių studijas galima gauti ir netaškant Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų, finansuojant jas iš kitų šaltinių.
Štai Šventosios uosto plėtros galimybių studiją, kurią už 255 tūkst. eurų atliko ispanų ekspertai, Lietuvai apmokėjo Ispanijos vyriausybė. Pasak.E.Gentvilo, šiomis dienomis iš 6 pretendentų renkamas konkurso nugalėtojas atlikti giliavandenio uosto Klaipėdoje galimybių studiją.
„Kreipėmės į ES fondus, ir gavome 0,5 mln. litų paramą šiai studijai parengti. Atplėšę vokus su pasiūlymais, matome, kad studija mums kainuos šiek tiek brangiau nei 0,5 mln. litų. Užtat alternatyvią galimybių studiją gausime visiškai veltui iš kinų koncerno. Jie, matyt, gauna kažkokias Kinijos valdžios dotacijas ir visus tyrimus atliks savo lėšomis", - dėstė uosto vadovas.
E.Gentvilo teigimu, stambiems ūkio objektams galimybių studijos privalomos prieš pradedant bet kokias investicijas, kad būtų įvertinti ne tik ekonominiai svertai, bet ir poveikis aplinkai, ir kiti dalykai.
„Gali sulaukti ir neigiamo atsakymo, - neatmetė galimybės uosto vadovas. - Pavyzdžiui, ekonomine prasme statyti giliavandenį uostą apsimoka, bet jei jis neigiamai paveiks aplinką, tuomet visus ekonominius pliusus nubrauks vienas riebus minusas - gamtosaugos".
Alia ZINKUVIENĖ
