Pats fotografas rašo, kad tai itin retas gamtos reiškinys, pasirodantis tik naktį mėnuliui priartėjus prie horizonto pilnaties metu.
Gytis Valaika, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas sako, kad Mėnulio vaivorykštė nelabai skiriasi nuo tų, kurias matome dieną.
Matoma pilnaties metu
„Įprasta vaivorykštė dažniausiai atsiranda po lietaus, kai saulė apšviečia atmosferoje esančius vandens lašelius“, – sako specialistas.
Tačiau Mėnulio vaivorykštė – daug retesnis reiškinys, matomas pilnaties metu.
„Visgi, dėl žmogaus regėjimo savybių (sunkiau išskiriamos spalvos, kai šviesa neryški), ji dažniausiai atrodo balta, bet fotografuojant su išlaikymu, Mėnulio vaivorykštės spalvos puikiai pasimato“, – priduria G. Valaika.
Grėsmingas kadras
Gruzdiškių kaime, Raseinių rajone liepos 31-ąją dieną Mindaugas Kleišmantas užfiksavo neįtikėtino grožio grėsmingą kadrą. Hidrometeorologijos ir aplinkotyros specialybes įgijęs vyras sako, kad šiam reiškiniui nėra tikslaus lietuviško pavadinimo.
„Tai yra kamuolinio lietaus debesies padas/pagrindas/šerdis – galima įvardinti visaip, nes lietuvių kalboje aiškaus termino nėra. Angliškai meteorologai tiesiog sako „base“, – pasakoja orų entuziastas.
Galėjo susidaryti viesulas
Vyras sako, kad tai yra vieta iš kurios toks debesis išsivysto ir užauga. Ten vyksta stipriausi procesai: lietus ir kruša, žemyneigiai šalto oro srautai, kurie, pasak pašnekovo, pas mus vadinami škvaliniu vėju, gali susiformuoti net ir viesulas.
„Šio debesies pagrindas buvo besisukantis, todėl buvo potencialo susidaryti viesului. Apskritai, bendras vaizdas atrodo tikrai pakankamai įspūdingai, nes debesį apšvietė besileidžiančios saulės spinduliai“, – sako M. Kleišmantas.
