Pats akademikas teigia, kad audito išvados yra spekuliatyvios, o jų paskelbimo laikas susijęs su ministerijos pastangomis diskredituoti jį atrankoje į naujas pareigas.
Anot ministerijos, G. Bužinskas buvo kolegijoje įdarbinęs savo sūnus ir pats įdarbino save papildomiems darbams atlikti, neteikė privačių interesų deklaracijų.
ŠMM auditą atliko pačios Utenos kolegijos tarybos prašymu. Taryba audito išvadas perdavė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai. Utenos kolegija įgaliota pateikti priemonių planą audito metu nustatytiems pažeidimams pašalinti.
„Šiuo metu rengiami siūlymai dėl valstybinių kolegijų veiklos kokybės gerinimo. Tiek administracinių ir finansinių kolegijos vadovo pažeidimų negali praslįsti pro pirštus. Į audito išvadas atsižvelgsime, priimdami sprendimus dėl tolesnės kolegijų veiklos“, – pranešime teigė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.
Anot ministerijos, G. Bužinskas kolegijoje įdarbino du savo sūnus: vieną – dėstytojų, o kitą – pagalbiniu ūkio darbuotoju.
Pats direktorius be kolegijos tarybos sprendimo papildomai įdarbintas profesoriaus pareigose ir kolegijos vykdomame projekte „Best“ kaip tyrėjas. Be to, jis pasirašinėjo įsakymus dėl savo komandiruočių į užsienį.
Anot ŠMM, kolegijos lėšomis apmokėti aštuonių darbuotojų, tarp jų ir direktoriaus, skiepai nuo erkinio encefalito, nors dirbant tokį darbą nėra tikimybės užsikrėsti infekcinėmis ligomis.
Valstybinės kolegijos lėšomis taip pat finansuotos asmeninės direktoriaus viešinimosi paslaugos: beveik 2,6 tūkst. eurų – straipsniui knygoje „Lietuvos 100–mečio vadovai“, apie 600 eurų – biografijai publikuoti enciklopedijoje „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės“.
Audito metu taip pat nustatyti įvairūs su tarnybinio transporto naudojimu susiję pažeidimai.
G. Bužinskas BNS teigė, kad Švietimo ir mokslo ministerija tokiu būdu siekia užkirsti jam kelią tapti akademinės etikos kontrolieriumi, nes pats auditas atliktas jau seniai. Ministerijos pranešime rašoma, kad auditas atliktas rugpjūtį.
„Kuriamas burbulas, momentas pasirinktas neatsitiktinai: viena vertus, aš pretenduoju į pareigas, o kita vertus, galbūt siekiama nukreipti dėmesį nuo kitų ministerijoje šiuo metu esančių problemų“, – sakė akademikas.
Jis patvirtino kolegijoje įdarbinęs du savo sūnus, tačiau teigė nematantis tame nieko blogo.
„Vienas sūnus yra teisės magistras, jis dėstė fakultete. Mano sūnus visiškai atitiko kvalifikacinius reikalavimus, studentų atsiliepimai buvo palankūs, o krūvį sudaro fakulteto dekanai, ne aš“, – kalbėjo G. Bužinskas.
„Kitas sūnus dirbo budėtoju per vasaros atostogas du mėnesius. Mano šeima gyvena Vilniaus rajone, o aš – Utenoje, tai tiesiog pasiėmiau jį dirbti, nes vasarą niekas nenorėdavo, (...) vien tam, kad pabūčiau su vyriausiuoju sūnumi, jis dabar yra studentas“, – pridūrė jis.
G. Bužinskas sakė, kad į profesoriaus pareigas papildomai buvo įdarbintas, nes per mokslo metus kintant studentų skaičiui augo darbo krūvis.
Kalbėdamas apie skiepus nuo erkių jis tvirtino, kad stebėdavo kolegijos teritorijoje atliekamus ūkio darbus, pavyzdžiui, pjaunamą žolę.
„Aš natūraliai kaip vadovas ateinu, kur vyksta ūkiniai darbai. Aš kaip vadovas žiūriu, kaip tie ūkiniai darbai yra atliekami. Niekada nebuvau kabinetinis vadovas“, – teigė akademikas.
G. Bužinskas Utenos kolegijos direktoriaus ėjo pareigas 2008–2018 metais, baigęs kadenciją jis postą paliko.
Šiuo metu G. Bužinskas yra pateikęs savo kandidatūrą konkursui į akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas.
Jis yra vienas iš dviejų pretendentų, kuriuos Lietuvos mokslo tarybai svarstyti pateikė akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus kandidatūros atrankos komisija.
Pirmadienį vyks Mokslo tarybos posėdis, per kurį bus renkamas kandidatas į akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius.
