Pagrindinis įtariamasis Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje, jos pirmininkas Viktoras Uspaskichas praėjusį ketvirtadienį "Veidui" sakė tikrai neprašysiąs pratęsti susipažinimo su byla laiką. "Atvirkščiai, aš esu parašęs prašymą, kad byla būtų kuo greičiau perduota į teismą, – sakė V.Uspaskichas. – Normalioje valstybėje tokioms byloms ištirti užtenka vieno mėnesio, o pas mus tyrimas trunka trejus metus".
Darbo partijos neskaidraus finansavimo byla Generalinėje prokuratūroje užvesta 2006-ųjų gegužės 17-ąją, praėjus mėnesiui nuo tos dienos, kai iš Seimo pirmininko posto Darbo partijos balsais buvo atstatydintas Artūras Paulauskas. Kaip vėliau išsiaiškino VSD veiklą tyręs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, saugumo pareigūnai informacijos apie nelegalų Darbo partijos finansavimą buvo surinkę dar 2004–2005 metais, tačiau, nekreipdama dėmesio į jų siūlymus, VSD vadovybė leidimą realizuoti sukauptą medžiagą davė tik po A.Paulausko, iki tol buvusio V.Uspaskicho partnerio valdančiojoje koalicijoje, atstatydinimo.
Tuoj po bylos užvedimo į žiniasklaidą buvo nutekinta informacija, kad VSD tiria įtarimus, jog Darbo partija iš ofšorinių kompanijų, galimai susijusių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, gaudavo dideles pinigų sumas. Po kelių dienų Generalinė prokuratūra jau oficialiai pranešė, kad tiriant Šilų paukštyno finansinę aferą rasta sąsajų tarp šios aferos vykdytojų ir Darbo partijos. Praėjus kelioms valandoms prokurorai ir VSD pareigūnai užgriuvo Darbo partijos centrinę būstinę Vilniuje ir pradėjo kratą, ieškodami juodosios buhalterijos.
Beje, būtent per šią operaciją pasižymėjo tuometinis vieno VSD Kontržvalgybos valdybos skyriaus viršininkas Kastytis Braziulis, susekęs vienos iš būstinės darbuotojų bandymą automobiliu išvežti kompiuterių laikmenas, kuriose ir buvo saugoma visa su juodąja buhalterija susijusi informacija.
Nuslėpti 24 milijonai
Praėjus pusantrų metų nuo tos visą Lietuvos politikų pasaulį sudrebinusios kratos, 2007-ųjų gruodžio pradžioje, Generalinė prokuratūra baigė tyrimą.
Pagal pirminius įtarimus Darbo partija buvo kaltinama nuslėpusi apie 8 mln. Lt pajamų ir nedeklaravusi apie 7 mln. Lt išlaidų. Tyrimo metu surinkta medžiaga leido prokurorams pareikšti Darbo partijai įtarimus neįtraukus į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. Lt pajamų ir apie 23 mln. Lt išlaidų bei nesumokėjus daugiau nei 3,8 mln. Lt mokesčių.
Taip pat pareikšti įtarimai dėl žinomai neteisingų duomenų apie pajamas, turtą ir jų naudojimą be įrašymo į finansines deklaracijas bei ataskaitas ir jų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms siekiant išvengti mokesčių. Be to, Darbo partija įtariama neteisėtai gavusi valstybės dotacijas, taip valstybei padarydama daugiau nei šešių milijonų litų žalą. V.Uspaskichas įtariamas 2004–2006 metais organizavęs apgaulingą Darbo partijos buhalterinę apskaitą, Vytautas Gabšys, Vitalija Vonžutaitė ir Marina Liutkevičienė – prie to prisidėję.
Nors už šiuos nusikaltimus gresia iki ketverių metų kalėjimo, "Veido" kalbintas V.Uspaskichas atrodė visiškai ramus. "Ši byla yra politinė, – sakė jis. – Tai bandymas susidoroti su ne pelno siekiančia visuomenine organizacija stalininiais metodais. Aš būtinai dalyvausiu rinkimuose, vien tam, kad ateityje užkirsčiau kelią tokių susidorojimų galimybei".
V.Uspaskichas įsitikinęs, kad Darbo partijai ir jam asmeniškai iškelta byla per rinkimus tik padės: "Visuomenė juk mato, kas vyksta, o mūsų partijos elektoratas yra mąstantis".
Jis neigia, kad per rinkimus turėsiąs dalytis rinkėjus su Rolando Pakso partija "Tvarka ir teisingumas". "Mes turime savo pastovų rinkėją, – sakė V.Uspaskichas. – Atlikome specialų tyrimą, kuris parodė, kad mūsų ir R.Pakso partijos elektoratas nėra tapatus".
Laiko savo rankose G.Kirkilą
"Veido" žiniomis, yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl Darbo partijos lyderis nebijo prasidedančio teismo proceso.
Pirmoji – kaip teigia su tyrimo eiga susipažinę asmenys, viską kaltę ir atsakomybę už juodosios buhalterijos organizavimą prisiima buvusi Darbo partijos centrinės būstinės vadovė V.Vonžutaitė. Ji, prasidėjus bylos tyrimui, buvo įdarbinta vieno iš Seimo Darbo partijos frakcijos narių padėjėja-sekretore. Jei būtų nuteista, tai leistų jai atlikti bausmę ne paprastoje, o pareigūnams skirtoje kolonijoje Sniego gatvėje.
Būtent V.Vonžutaitės parašai yra visuose svarbiausiuose dokumentuose, tuo tarpu paties V.Uspaskicho nurodymai būdavę duodami tik žodžiu. Tad teismo metu prokurorams dar reikės labai pasistengti, o teisėjams – labai įsiklausyti į jų argumentus, kad būtų įrodyta tiesioginė partijos pirmininko atsakomybė.
Būsimųjų prokurorų pastangų bei teisėjų įsiklausymo įrodinėjant V.Uspaskicho kaltę dydis yra antra priežastis, kodėl šis jaučiasi taip ramiai, kaip kadaise, artėjant interpeliacijai, sakėsi besijaučiąs R.Paksas. Mat yra nemažai priežasčių abejoti, ar šiuo metu valdžioje esantys asmenys norėtų, kad užuominomis apie savo ankstesnes paslaugas įtakingiems Lietuvos politikams prabilęs V.Uspaskichas būtų nuteistas.
Vienas valdančiosios daugumos atstovų – socialliberalas Antanas Valionis jau vedė užkulisines derybas su V.Uspaskichu. Iš karto po to Naujosios sąjungos pirmininkas A.Paulauskas prakalbo apie Darbo partijos lyderį visiškai kitu tonu, nei kalbėjo šiam slapstantis Maskvoje. Sausio mėnesį Darbo partijos balsai lėmė, kad Seime būtų pritarta Gedimino Kirkilo Vyriausybės siūlymams dėl Atominės elektrinės įstatymo pataisų. O dabar jau Darbo partija, taigi ir V.Uspaskichas, laiko savo rankose tolesnį premjero G.Kirkilo likimą. Jeigu "darbiečiai" vieningai pritartų G.Kirkilui rengiamai interpeliacijai, Seime greičiausiai pakaktų balsų premjerui atstatydinti.
Be to, V.Uspaskichas prabilo apie G.Kirkilo tapimo premjeru aplinkybes ir Darbo partijos nario Jono Pinskaus namuose šiuo klausimu vykusias derybas, kuriose dalyvavo ne tik parlamentarai ir kandidatas į premjerus, bet ir "Gazpromo" atstovas Lietuvoje Rimandas Stonys. Šiuo metu Seimas sudarinėja komisiją, kuri tirtų, kaip išėjo, kad ne pradinis socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis, o G.Kirkilas užėmė Vyriausybės vadovo postą.
Iš esmės premjero likimas priklausys nuo to, kokius parodymus komisijai duos V.Uspaskicho vėl tvirtai vadovaujamos partijos nariai, mat vargu ar socialdemokratai ir tarp jų vis dar didžiulę įtaką turintis Algirdas Brazauskas atleis G.Kirkilui intrigas prieš savus.
Primena paslaugas V.Adamkui
Praėjusią savaitę apie save V.Uspaskichas priminė ir prezidentui Valdui Adamkui, nuo kurio tiesiogiai priklauso prokurorų, ir ypač teisėjų, karjera. Viešame prezidentui adresuotame laiške V.Uspaskichas atvirai rašo apie savo paramą V.Adamkui per 2004-ųjų prezidento rinkimus, primindamas, kad tik jo dėka Darbo partijos rėmėjai balsavo už V.Adamkų. Jis taip pat perspėja, kad jeigu Seime būtų pradėtas tyrimas siekiant išsiaiškinti, ar tikrai V.Uspaskichas organizavo V.Adamkaus skolų padengimą po 2002-ųjų prezidento rinkimų kampanijos mainais į pilietybės suteikimą vienam Rusijos verslininkui, viskas baigtųsi V.Adamkaus atsistatydinimu.
"Ką tai reiškia – komisija prezidentui? Tai yra neišvengiama apkalta, – savo laiške teigia V.Uspaskichas. – Atskleisiu vieną nedidelę detalę, kuri, manau, pakankamai reikšminga. V.Adamkus, prasidėjus šitam skandalui, <...> atsistatydins pats. Tam yra trys priežastys". Pirmoji priežastis – V.Adamkus "yra inteligentas iš prigimties". Antroji – "jis neturi stiprios valios". Ir trečia – "Na, dėl trečios šį kartą nekalbėsiu", – rašo V.Uspaskichas, dirbtinai keldamas intrigą ir leisdamas suprasti, kad jis turįs informacijos, kuri galėtų kainuoti V.Adamkui prezidento postą, tačiau kol kas ją pasilaikysiąs sau.
Iš esmės – tai netrukus būsimojo teisiamojo šantažas valstybės vadovo, galinčio padaryti įtaką bylos nagrinėjimo eigai, adresu. Tačiau V.Adamkus tyli, kaip apie savo derybas su V.Uspaskichu bandė nutylėti A.Paulauskas ar G.Kirkilas, bandantis sumenkinti slapto pasitarimo pas "darbietį" J.Pinskų reikšmę jo politinėje karjeroje. Todėl ir V.Uspaskichas, artėjant teismui Darbo partijos byloje, gali jaustis ramiai.
Darbo partijos populiarumas,palyginti su "Tvarkos ir teisingumo" partijos populiarumu
(Pirmas skaičius – DP, skliausteliuose – TT. Procentais nuo balsuoti ketinančiųjų kiekio)
2007-01 9,3 (12,5)
2007-02 12 (14,6)
2007-03 5,7 (22,4)
2007-04 7 (23,6)
2007-05 9,4 (18,9)
2007.06 9,9 (13,8)
2007-07 9,6 (18,1)
2007-09 11 (12,2)
2007-10 14,7 (17,2)
2007-11 14,2 (18,6)
2007-12 19,3 (16,6)
2008.-01 13,5 (21)
2008-02 11,3 (22,9)
"Vilmorus" duomenys
