Didelės apimties programinės įrangos platinimą galima žymiai paspartinti vietoje interneto naudojant automatiškai savo turinį kopijuojančius USB kaupiklius, skelbia „TechnologyReview“.
Thierry Monteilas iš Monpeljė II universiteto (Prancūzijoje) pasiūlė efektyvesnį būdą didelės apimties atvirojo kodo programinei įrangai platinti: pasak jo, jis kur kas spartesnis, nei siunčiantis kelių gigabaitų programinius paketus internetu, ypač tuose pasaulio regionuose, kur plačiajuostis internetas dar nėra paplitęs, arba daugeliui yra per brangus.
Pasak jo, kadangi atvirojo kodo operacinės sistemos ir taikomosios programos, kurios skirtos ieškantiems alternatyvų brangiai komercinei programinei įrangai, dėl lėto interneto ryšio ar brangaus duomenų srauto apmokestinimo mažiau siunčiamos internetu, jos paprasčiausiai nepasiekia didelės vartotojų dalies, kurioms pirmiausia yra skirtos. Tačiau T. Monteilas rado išeitį: jis siūlo platinti didelės apimties programinius paketus nenaudojant interneto, tačiau tokiu greičiu, kuris lenkia plačiajuosčio interneto spartą.
Jo idėja paprasta, sakoma pranešime: reikia pasitelkti automatiškai savo turinį kopijuojančius USB kaupiklius, kurie į juos įrašytas operacines sistemas ir kitą programinę įrangą klonuotų į kitą USB kaupiklį ar optinį diską. T. Monteilas parašė skriptą, kuris kopijuoja vieno USB kaupiklio su „Linux Debian/Sage“ turinį į kitą tinkamos talpos USB kaupiklį. Šią programinę įrangą taip pat galima įrašyti į optinį diską, kad ji galėtų veikti „Mac“ kompiuteryje ar senesniuose kompiuteriuose, kurie neturi įkrovos iš USB kaupiklio galimybės.
Šio programinės įrangos kopijavimo metodo efektyvumas aprašomas funkcija log (N). Esant didelėms N reikšmėms šis metodas žymiai efektyvesnis, nei pati sparčiausia interneto ryšio jungtis, sakoma pranešime.
Žinoma, siūlomas būdas turi ir trūkumų: pavyzdžiui, jis leidžia sparčiai platinti virusus ir kitą žalingą programinę įrangą. Todėl T. Monteilas siūlo šį kopijavimo metodą naudoti tik trumpalaikio ryšio sesijų metu, pavyzdžiui, mokyklos klasėje, kai nėra laiko piktybinėms programoms klonuoti.
Šis metodas taip pat reikalauja plataus USB kupiklių paplitimo, tačiau jiems pingant net ir besivystančiose šalyse jie tampa įperkami. Tarp trūkumų, beje, nepaminėtas žaibiškas piratinių programų, filmų, muzikos, žaidimų ir kito autorių teisių saugomo turinio kopijavimas, ne tik besivystančiose, bet ir išsivysčiusiose šalyse, kuriose vis stiprėja kova su piratavimu internete, tačiau apie tai mandagiai neužsimenama.
