Supaprastinta sienos su Baltarusija kirtimo tvarka bent šiemet pasienio gyventojai dar negalės pasinaudoti, konstatuoja Užsienio reikalų ministerijos (URM) Konsulinio departamento direktorius Vytas Pinkus.
Trečiadienį per Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitą Baltarusijoje pasirašytą sutartį dėl palengvinto sienos kirtimo dar turės ratifikuoti abiejų šalių parlamentai.
URM leidžia suprasti, kad Lietuvos Seimo bent šiemet ši nauja sutartis dar nepasieks.
Baltarusija tokias sutartis jau yra pasirašiusi su Lenkija – vasarį ir Latvija – rugpjūtį. Šios sutartys dar neratifikuotos.
Vien susitarimą su Lietuva Baltarusija pasirašyti delsė. Jį tikėtasi pasirašyti dar per Baltarusijos vadovo vizitą Lietuvoje praėjusiais metais.
Kai nauja tvarka įsigalios ji, pasak V. Pinkaus, bus taikoma pasienio teritorijų gyventojams.
„Pasienio teritorija laikomi administraciniai vienetai, kurie yra pasienio teritorijoje ir buvo nustatyti abiejų šalių susitarime“, – aiškina Konsulinio departamento vadovas.
Skaičiuojama, kad susitarime numatytoje pasienio teritorijoje Lietuvos pusėje gyvena apie 800 tūkst. gyventojų, Baltarusijos – apie 600 tūkst.
Į Lietuvos pasienio teritoriją patenka šie miestai – Vilnius, Druskininkai, Ignalina, Lazdijai, Šalčininkai, Švenčionys, Švenčionėliai, Visaginas, Zarasai, Baltarusijoje – Gardinas, Lyda, Astravas, Ašmena, Breslauja.
Kad žmonės nepaklystų ar savo noru neperžengtų palengvinto judėjimo zonos ribų, kartu su leidimu jiems žadama duoti tikslią informaciją, iki kur jie gali judėti. Ar laikomasi leidimo nuostatų, stebės pareigūnai, kurie ruošiasi tokio susitarimo įsigaliojimui.
„Leidimai skirti tikram bendravimui tarp žmonių: kai anksčiau būdavo lankomi ar kapai, ar giminės, ar bažnyčia, kultūriniai renginiai, o pabrangusios ar atsiradusios vizos apsunkino tą bendravimą, tai šių naujų leidimų pagrindinis tikslas – pakeisti situaciją, kad bendravimas būtų lengvesnis“, – sakė V. Pinkus.
Konsulinio departamento vadovas pabrėžia, kad nauja tvarka skirta palengvinti asmenų, o ne prekių judėjimą per sieną. Taigi privaloma kontrolė pasienio punktuose išliks, kaip ir normatyvai, kiek ir kokių prekių ar asmeninių daiktų galima vežtis. „Šie leidimai tai nėra leidimai dirbti“, – pabrėžė V. Pinkus.
Leidimai galės būti išduodami laikotarpiui nuo 1 iki 5 metų. Dėl jų reikės kreiptis į konsulinę įstaigą. Lietuvoje diplomatai atitinkamai dar kreipsis į Migracijos departamentą, kuris ir spręs, ar išduoti leidimą. Jie bus išduodami per 20 darbo dienų.
Leidimas kainuos 20 eurų. „Lyginant su Šengeno viza Baltarusijos gyventojams, tai yra triskart mažesnis mokestis ir galios jis ilgiau“, – sakė V. Pinkus.
Nemokamai šie leidimai bus išduodami vaikams iki 6 metų, dieninių skyrių studentams, asmenims, vyresniems nei 60 metų.
Šis leidimas suteiks teisę būti pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusę metų.
Pagrindą susitarimui dėl supaprastintos sienos kirtimo tvarkos suteikė naujas Europos Bendrijų reglamentas, kuris pakeitė Šengeno konvencijos nuostatas.
