Kai kurių Europos Sąjungos šalių sustiprintas bendradarbiavimas siauroje ES reikalų srityje nekelia grėsmės, kad kuriama „dviejų greičių Europa“, teigia Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
URM ES reikalų departamento direktorius Vidmantas Purlys BNS ketvirtadienį sakė, jog teorinė sustiprinto bendradarbiavimo galimybė ES yra numatyta nuo 1997 metų, tačiau nuo jos įteisinimo ją niekas nepasinaudojo.
Nepriklausomas Briuselio leidinys EUobserver.com. ketvirtadienį paskelbė, jog devynios ES valstybės rengiasi sustiprinti savo teisinį bendradarbiavimą bloko lygiu ir susitarti dėl vienodų skyrybų įstatymų, apeinant Švedijos veto. Leidinio nuomone, tokios iniciatyvos kelia klausimų dėl „dviejų greičių Europos“ kūrimo.
„Yra apibrėžta procedūra, pagal kurią dalis valstybių narių - jų turi būti ne mažiau kaip 9 - gali vienoje ar kitoje srityje pagilinti savo integraciją, bet tam turi pritarti ir kitos šalys narės kvalifikuota balsų dauguma“, - pasakojo V.Purlys.
Jo teigimu, pagrindo manyti, kad ES staiga atsiras daug tokių iniciatyvų, nėra.
„Jeigu ir būtų tokių iniciatyvų, sutartyse yra numatyta, kad jos turi atitikti ES tikslus, būti suderinamos su ES teise, ir turi būti atviros visoms valstybėms narėms. Jei tokios iniciatyvos kiltų siaurų teisingumo ir vidaus reikalų srityse ir dalis valstybių manytų, kad jos gali kažkaip kitaip reglamentuoti savo veiklą nei likusi ES, nematyčiau tame nieko blogo, juolab kad yra atvira prisijungimo galimybė“, - kalbėjo URM atstovas.
Pasak V.Purlio, sustiprintą bendradarbiavimą primenančių pavyzdžių jau yra. Tokiais pavyzdžiais, anot jo, galima laikyti euro zoną ir Šengeno zoną, kurioms priklauso ar priklausė tam tikras Bendrijos narių skaičius, tačiau likusiems yra galimybė atitinkant tam tikrus kriterijus prie jų prisijungti.
„Dviejų greičių Europa“ yra koncepcija, teigianti, jog gali atsitikti taip, kad atsiras ES šalių narių grupė, kuri susisaistys tampresniais integracijos ryšiais vienoje ar kitoje srityje. „Du greičiai“ reikštų, kad viena šalių grupė yra pranašesnė ir gali primesti sprendimus kitiems. Dabar jokių priežasčių tam nėra“, - tvirtino V.Purlys.
V.Purlio teigimu, spekuliacijos ar svarstymai apie tai dažniausiai kildavo po eilinio ES išsiplėtimo arba nesėkmių priimant svarbesnį sprendimą. Birželį airiams referendume nepritarus Lisabonos sutarties ratifikavimui ir neturint naujų sutartinių rėmų tokio pobūdžio svarstymai taip pat suintensyvėjo.
Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva „dviejų greičių Europai“ niekada nepritartų.
Prancūzija, Italija, Ispanija, Graikija, Austrija, Vengrija, Slovėnija, Liuksemburgas ir Rumunija ketina įgyvendinti vadinamąją sustiprinto bendradarbiavimo procedūrą dėl skyrybų įstatymų, o kitos šalys, tarp jų - Lietuva, Vokietija, Belgija ir Portugalija, šiuo metu svarsto galimybes prisidėti prie šios iniciatyvos.
Pasak Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Kęstučio Saldžiūno, šia iniciatyva numatoma Europos Sąjungoje sukurti teisinį pagrindą su santuoka susijusioms byloms nagrinėti.
„Pasiūlyme numatoma teismo pasirinkimo galimybė ir taikytinos teisės nustatymo taisyklės santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium bylose. Nors, kaip žinote, kai kurios nuomonės išsiskyrė, Lietuva tiesiog laikosi pozicijos, kad reikia tęsti derybas. Ir kai Europos Komisija suformuluos poziciją, (Lietuva - BNS) priims galutinį sprendimą dėl dalyvavimo sustiprintame bendradarbiavime“, - sakė K.Saldžiūnas.
Jei minėtos devynios valstybės įgyvendins savo planą, tai bus pirmas kartas, kai suaktyvinamas teisinis mechanizmas, pagal kurį ES valstybių grupė gali pateikti Europos Komisijai reikalavimą dėl „sustiprinto bendradarbiavimo“. EK sutikus su tokiu žingsniu, jį dar turės patvirtinti bloko narių, kurių iš viso yra 27, sąlyginė dauguma.
