Minint 1791 metais spalio 20 dieną pasirašytą Lietuvos ir Lenkijos įžadą, užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas pabrėžė, kad žvelgiant į permainingą Lietuvos ir Lenkijos santykių istoriją yra aiškiai matoma, jog šalis vienijanti idėja visuomet buvo sąjungos tradicija.
1791 metais gegužės 3 dieną Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos ir Lenkijos unijos) Seimas priėmė Konstituciją, siekdamas centralizuoti valdžią Lietuvos ir Lenkijos valstybių sąjungoje. Siekiant suderinti lietuvių ir lenkų interesus tų pačių metų spalio 20 dieną abi valstybės pasirašė „Abiejų Tautų savitarpio įžado“ įstatymą, tapusį Gegužės 3-iosios Konstitucijos pataisa. Pagal šią pataisą, Lietuva ir Lenkija buvo pradėtos traktuoti kaip lygiavertės politinės partnerės.
Pasak URM pranešimo, sveikindamas Seime vykusios tarptautinės konferencijos „Lietuvos ir Lenkijos įžado istorinė reikšmė ir aktualumas“ dalyvius ministras teigė, kad „šioje sandraugoje (Lietuvos ir Lenkijos unijoje - BNS) vyravusi demokratijos, tolerancijos, įvairių tautų taikaus sambūvio dvasia toli peržengė valstybės ribas, o Gegužės 3-iosios Konstitucija tapo ryškia pažangios minties išraiška tuometinėje Europoje“.
Ministro nuomone, Gegužės 3-iosios Konstitucija ne tik padėjo pagrindus šiuolaikinėms Lietuvos ir Lenkijos valstybėms, bet turėjo nemažai įtakos ir kitų Europos šalių politinei bei teisinei raidai.
Pasak pranešimo, Gegužės 3-iosios Konstitucija tapo tvirta atrama abiems šalims atkuriant demokratines santvarkas. „Gegužės 3-iosios Konstitucija kartu su Abiejų Tautų įžadu tapo antrąja konstitucija pasaulyje, nubrėžusia modernios pilietine demokratija grįstos valstybės kūrimo gaires. Deja, to meto tarptautinės aplinkybės leido mūsų tautoms naudotis šiuo dokumentu tik trumpą laiką, tačiau pagrindiniai Konstitucijos principai ir jos dvasia gyvuoja ir šiandien“, - teigė P. Vaitiekūnas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos ir Lenkijos narystė Europos Sąjungoje (ES) pratęsė šią valstybių sąjungos tradiciją.
Pasak P. Vaitiekūno, prisimindami bendrą valstybių praeitį, suvokiame ir bendrą atsakomybę už Baltarusijos, Ukrainos bei kitų Rytų Europos valstybių ateitį. „Europa neapsiriboja vien tik Šengeno sienomis. Baltarusija, Ukraina, Moldova ir Gruzija yra neatskiriama Europos civilizacijos dalis. Turime visokeriopai skatinti šių valstybių artėjimą prie tų vertybių, kurias šimtmečius kūrė mūsų žemyno tautos, įskaitant lietuvius ir lenkus“, - teigė UR ministras.
Konferencijoje „Lietuvos ir Lenkijos įžado istorinė reikšmė ir aktualumas“ dalyvavo Seimo nariai, istorikai, Didžiojo (Ketverių metų) Seimo narių palikuonys iš Lenkijos ir Belgijos bei Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai.
Pirmadienį popiet konferencijos dalyvius priėmęs prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė, kad Abiejų Tautų Konstitucija ir jos neatskiriama dalis – Lietuvos ir Lenkijos įžadas buvo nepaprastai pažangūs šalių solidarumo ir europietiškumo aktai.
Šie dokumentai, pasak V.Adamkaus, yra bendras Lietuvos ir Lenkijos istorijos perlas, net ir šiandien suteikiantis pasididžiavimo ir dar didesnio tikėjimo savo jėgomis.
„Konstitucija ir Įžadas buvo svarbūs ne tik mūsų bendrai valstybei, bet ir visai Europai“, – sakė V.Adamkus. Anot jo, pirmą kartą Europos istorijoje Konstitucijoje buvo įtvirtinti valdžios atskyrimo principai ir einama pilietinės bei vieningos visuomenės kūrimo link. Prezidento įsitikinimu, šie principai neprarado savo aktualumo ir šiandien.
