Prieš du metus vedžiau antrą kartą. Nesiskundžiu, visiems sakau, kad gyvenime antrą kartą man tikrai pasisekė. Su pirma žmona bendraujame draugiškai iki šiol, kartu auginame sūnų. Su antrąja žmona vaikų neturiu, tačiau ateities planai, kaip sakoma, ne visada žinomi.
Artėja Velykos, mes su buvusia žmona esame pasiskirstę taip, kad vienas Velykas sūnus būna su ja, kitas su manimi ir t.t. Šias Velykas mes nutarėme švęsti pas mano uošvienę, antrosios žmonos motiną.
Kai paklausiau žmonos, ar kartu su mumis galės važiuoti sūnus Adomas, ji tik patikino, kad tame bėdos nemato ir jos mamos namuose yra laukiami visi.
Kaip ji drįsta?
Tačiau prieš dvi dienas žmonai paskambino uošvienė ir pasakė, kad per šias šventes nori susikviesti tik artimiausius asmenis ir gal mano sūnui būtų geriau Velykas sutikti su savo mama. Kaip uošvienė šitaip drįsta kalbėti?
Bet aš irgi noriu būti su sūnumi, be to ir uošvienės namuose nesijaučiu aš labai laukiamas ir priimtas. Žmona palaiko motinos sprendimą, sako, kad jos namai, jos ir taisyklės.
Ką man daryti? Kaip elgtis?
Autorius: skaitytojas Virgis
