Kaip laidoje „Kviečiame daktarą“ pasakojo „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė, profesoriui Alvydui Unikauskui pasiteiravus, ar Lietuvoje yra nuodingų augalų, pasitaiko atvejų, kai žmonės nusidegina prisilietę prie augalų, kartais nė nežinodami apie jų nuodingumą.
Prisilietus prie šio augalo atsiranda skaudūs nudegimai
Ji pažymėjo, kad kone pats pavojingiausias augalas yra Sosnovskio barštis, nes beveik visos jo dalys išskiria stiprų alergeną – furanokumariną.
„Užtenka tik prisiliesti, kad būtų nudeginta oda nuo pirmo iki trečio laipsnio nudegimo netgi“, – pridūrė vaistininkė.
Tačiau kaip atpažinti Sosnovskio barščių paliktus nudegimus? Specialistės teigimu, nudegintos vietos pirmiausia parausta, vėliau susidaro vandeningos pūslės, kurios po kurio laiko galiausiai sprogsta ir atsiveria žaizda.
Susidariusios žaizdos ganėtinai ilgai gyja, o net ir sugijus gali atsirasti didelės pigmentinės dėmės, kurios gadina estetinį odos vaizdą.
J. Aleknienė taip pat priminė, kaip elgtis, netyčia prisilietus prie Sosnovskio barščio – reaguoti tokiais atvejais svarbu kuo greičiau:
„Reikėtų iš pradžių labai švelniai nuplauti pažeistą vietą vandeniu su muilu, jokiais būdais netrinti, švelniai nusausinti, geriausia būtų vienkartiniu rankšluosčiu, servetėle ir gydyti kaip nudegimą – naudoti pantenolio turinčias priemones.“
Vis tik nudegus itin didelį plotą, pavyzdžiui, įkritus į augalų augimo vietą arba prisilietus didele kūno dalimi, reikia vykti į gydymo įstaigą, kur nudegimo vietą prižiūrės ir gydys specialistai.
„Ir jeigu taip nutiko netyčia, kad vaikas iki septynerių metų prisilietė, nusidegino, vaiką, net jeigu tai nedidelis nudegimas, reikėtų iš karto vežti į gydymo įstaigą.
Kadangi vaikų oda jautresnė, skvarbesnė, jiems gali labiau pakenkti netgi mažas nudegimas“, – įspėjo J. Aleknienė.
Patarė, ką turėti sodininko vaistinėlėje
Vis tik vasarą kyla ir daugiau įvairių pavojų, pavyzdžiui, susižeidimų dirbant sode ar leidžiant laiką lauke. Tad ką vertėtų turėti savo vaistinėlėje, kad visada turėtume kuo sutvarkyti žaizdą?
Pirmiausia, anot vaistininkės, susižeidus – įsikirtus, įsipjovus ar įsidūrus – reikia įvertinti, ar reikalinga greitoji pagalba, ar tai žaizda, kurią galime susitvarkyti namų sąlygomis.
Jei žaizdą galima sutvarkyti namų sąlygomis, reikia nuplauti tekančiu vandeniu ir muilu, nusausinti, geriausia – vienkartiniu rankšluosčiu.
„Jeigu jo neturite, tiek dezinfekavimui odos, tiek nusausinimui puikiai tinka vienkartiniai sterilūs tamponėliai, pakuotėje jų yra ne vienas, su vienu, dviem galima nusausinti odą.
Po to sekantis etapas yra odos dezinfekavimas – paėmus dezinfekcinį papurkšti žaizdą ir taip pat steriliu tamponėliu galima nusausinti žaizdos kraštus, kad nepalikti žaizdos šlapios“, - patarė specialistė.
Todėl reikia turėti ne tik sterilių tamponėlių, bet ir dezinfekcinio skysčio – dabar galima įsigyti ne tik vandenilio peroksido, bet ir specialių skysčių, kurie negraužia odos.
Žaizdą dezinfekavus ir nusausinus reikia ją sutvarstyti. Nors kai kurie žmonės sužeistą vietą bintuoja, J. Aleknienė rekomenduoja rinktis pleistrus, kurių būna įvairiausių dydžių, tinkamų įvairaus dydžio žaizdoms:
„Žinau, kad kai kurie mėgsta bintuoti sužeistą vietą, bet bintas išsipurvina, nėra toks sterilus – pleistras šiuo atveju yra geriausias sprendimas. <...> Keleto dydžių pleistrų visada rekomenduoju turėti vaistinėlėje, neužtenka vien mažiukų.“
Atskleidė neįprastą būdą dezinfekuoti žaizdą
Sodininko vaistinėlėje pravartu turėti ir nudegimams gydyti tinkamų priemonių, t. y. pantenolio putų, kurios tinka ne tik nudegus saulėje, bet ir, pavyzdžiui, nusideginus nuodingu augalu.
Galiausiai žaizdų gijimui greitinti rekomenduojama turėti purškiklio su sidabru – jis taip pat padės apsaugoti žaizdą nuo užkrato.
„Jeigu jau susižeidėte, reikia ne tik dezinfekuoti, užklijuoti ir pamiršti tą žaizdą, bet reikia prižiūrėti ir stebėti save bent jau parą laiko – ar nekyla temperatūra, ar toje vietoje neatsiranda paraudimas, tinimas, stiprus pūliavimas.
Jeigu kas nors nutinka iš šių paminėtų dalykų, visuomet reikėtų kreiptis į gydytoją“, - priminė vaistininkė.
O ar žinote, ką daryti, jei susižeidėte, į žaizdą pateko, pavyzdžiui, žemių, o po ranka neturite nieko, kuo žaizdą galėtume nuplauti ar dezinfekuoti? Profesorius A. Unikauskas atskleidė neįprastą būdą, kaip tai padaryti – apšlapinti žaizdą.
„Šlapimas turi didelį osmosinį slėgį. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jis ištraukia iš bakterijų, kurios patekę į žaizdą, vandenį ir bakterijos žūsta. Reikia išplauti žaizdą su šlapimu, jeigu jau nėra visai kitos išeities“, – patarė A. Unikauskas.
Daugiau naudingų laidos „Kviečiame daktarą“ ekspertų patarimų – straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše