Japonų mokslininkas iš tūkstančių voratinklio gijų suvijo stygas smuikui – esą tokia stygų medžiaga suteikia instrumento skambesiui gilumo ir minkštumo.
Tvirtinama, kad tokios smuiko stygos priverčia instrumentą suskambėti kaip niekad giliai, švelniai, palyginus su tradicinėmis, įprastomis smuiko stygomis.
Toks efektas gali būti išgaunamas dėl to, kaip susukamos atskiros stygos gijos tarpusavyje. Tarp pastarųjų beveik nelieka jokių tarpų, rašo bbc.co.uk.
Shigeyoshi Osaki iš Japonijos Nara medicinos universiteto jau ne vienerius metus domėjosi voratinkliniu šilku ir jo mechaninėmis savybėmis. Mokslininkas Osaki atrado ir ištobulino voratinklinio šilko gavybos būdą, kuris leido šios medžiagos gauti palyginti greitai ir dideliais kiekiais.
„Braukiamieji styginiai instrumentai, tokie kaip smuikas, jau nuo seno pelnė didelį mokslininkų susidomėjimą“, – rašė japonas. „Vis dėlto, išsiaiškinta toli gražu ne viskas – dauguma mokslininkų ir muzikų daugiausiai domėjosi paties instrumento kūno, tačiau apleido stygų ypatybes“, – savo atrastą nišą įvardijo mokslininkas.
Daktaras Osaki, panaudodamas 300 Nephila maculata vorų patelių, išgavo itin aukštos kokybės voratinklinį šilką.
Pirmiausia mokslininkas supynė nuo 3000 iki 5000 atskirų voratinklinio šilko gijų viena kryptimi ir taip suformavo vientisą susuktą ryšuliuką. Paėmęs tris tokius ryšuliukus, jis juos susuko į vieną priešinga kryptimi, nei buvo sukamos gijos. Taip išgaudavo stygą.
Tą stygą reikėjo gerai išmatuoti, patikrinti jos tvirtumą – svarbiausią faktorių, dėl kurio itin rūpinasi smuikininkai, nenorintys kad pasirodymo metu kuri nors jų instrumento styga sutrūktų.
Pasirodė, kad voratinklinio šilko stygos išlaiko mažesnę įtampą prieš trūkimą nei tradicinės, bet jau itin retai naudojamos stygos iš sausgyslių, tačiau didesnę nei aliuminio ar nailonines stygas. Detalus ir kruopštus tyrimas elektroniniu mikroskopu atskleidė, kad stygos yra visiškai apvalios ir glotnios – gijos tarpusavyje susispaudžia itin glaudžiai, nepalikdamos tarpų.
Japonų mokslininkas mano, kad šis glotnumas ir glaudus gijų susiliejimas ir yra raktas į paslaptį, kodėl tokios voratinklinių stygų skambesys toks išskirtinai gilus, švelnus ir unikalus.