Po vizito Kaune garsus vargonų gamybos ir restauravimo kompanijos specialistas padarė nuodugnią vargonų analizę ir pateikė išvadas, ko reikia jų rekonstrukcijai. Analizė Kauną pasiekė praėjusių metų pabaigoje.
G.Walckeris-Mayeris teigia, jog vargonams restauruoti reikia 800 tūkstančių litų.
Atsakymo, ar kauniečiai gauna šias lėšas restauravimo darbams, jis laukia iki šio mėnesio pabaigos.
Jei lėšų rasti nepavyks, visame pasaulyje garsūs restauratoriai imsis darbų kitose pasaulio šalyse, nes užsakymų jiems netrūksta.
Vienas Įgulos bažnyčios vargonų restauravimo iniciatorių, Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Petras Bingelis sakė, jog miestas vienas nepajėgus investuoti į vargonus beveik milijono litų.
Todėl paramos kreiptasi į kitas valstybės institucijas. Šiandien savivaldybėje buriasi miesto vadovai, Lietuvos kultūros ir Krašto apsaugos ministerijų, šalies Kultūros paveldo departamento atstovai.
Bus bandoma nuspręsti, ar šios institucijos gali skirti pinigų Įgulos bažnyčios vargonams restauruoti. Jei pinigų artimiausiu metu rasti nepavyks, visoje Europoje garsių ir unikalių vargonų restauravimas bus atidėtas neribotam laikui.
Jei lėšos bus skirtos, vargonų restauratoriai pasirengę atvykti į Kauną jau kitą mėnesį, ir instrumentas naujai suskambėtų jau šių metų Kalėdoms.
G.Walckeris-Mayeris prisipažino, jog vargonus Sobore statė jo prosenelis. „Walcker“ firma vargonų gamyba bei restauravimu užsiima nuo XVIII amžiaus pabaigos.
Įgulos bažnyčioje esantys vargonai išsiskiria tuo, jog tai romantinio bei barokinio stilių sintezė. Europoje buvo pastatyti dar dveji tokie vargonai. Tačiau jie neišliko, buvo sunaikinti Antrojo pasaulinio karo metu.
Svečias buvo nustebintas, kad Kaune vargonai išliko visiškai originalūs.
Restauravimas truktų vargonų neišgabenant iš Kauno. Po restauravimo instrumentas, pasak P.Bingelio, tarnautų mažiausiai 50 metų.
Iki šiol geriausi Europos vargonininkai koncertus rengdavo ir savo muzikos įrašus daryti vykdavo į Rygą.
Kaune esantys vargonai truputį mažesni, tačiau lygiai tokie pat vertingi. Todėl tikimasi, jog po restauravimo šio instrumento virtuozai koncertus rengs ir mūsų mieste.
Dar vieneri vertingi vargonai yra Kauno arkikatedroje bazilikoje. Juos bažnyčioje sukonstravo vienas garsiausių šalies vargonų meistrų Juozapas Radavičius. XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios vargonų meistras Kauno arkikatedroje vargonus sukonstravo 1882 metais.
Meistras, kilęs iš dabartinės Latvijos teritorijos, savo dirbtuves turėjo Vilniuje.
Vargonų meistrystės įgūdžius jis tobulino Prancūzijoje. Todėl Kauno arkikatedroje esantiems vargonams būdingos prancūziško romantizmo subtilybės. Šiuos vargonus taip pat jau reikia restauruoti.
Miesto valdžia aptarinėjo, ar nevertėtų atnaujinti dviejų bažnyčių vargonus.
Svarstyta, ar nevertėtų pastatyti dar vienų kokybiškų vargonų ir Prisikėlimo bažnyčioje. Čia įrengti elektroniniai vargonai.
Tačiau nuspręsta, kad šios srities darbų reikia imtis pamažu. Kol kas svarbiausia restauruoti Įgulos bažnyčios instrumentą.
Kauno filharmonijos direktorius Justinas Krėpšta teigė, jog, restauravus esamus dvejus vertingus instrumentus, į Kauną būtų galima prisivilioti geriausius Europos vargonininkus.
Vien Įgulos bažnyčios vargonais pagroti trokš garsiausi įvairių šalių vargonininkai. Vėliau bus galima investuoti ir į kitų bažnyčių vargonus.
REKLAMA
