Prieš kiekvienus mokslo metus bene aktualiausias klausimas – uniformos mokykloje – sukelia nemažai diskusijų. Vieni pasisako už uniformas teigdami, jog šitaip ne tik panaikinama socialinės nelygybės problema, bet ir ugdomas atsakomybės jausmas, kiti, priešingai, argumentuoja išskirtinumo smukdymu. „Balsas.lt“ pasidomėjo uniformų stiliumi Kauno gimnazijose bei pasiteiravo, ką apie jas mano ne tik mokymo įstaigų vadovai, bet ir patys gimnazistai.
Pagarba mokyklai
Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Lijana Čiarienė pasakojo šių dienų gimnazijos uniformos atsiradimo istoriją: „1923 metais „Saulės“ rūmuose įkūrus pirmąją Lietuvoje Mergaičių progimnaziją, gimnazistės dėvėjo bordo spalvos uniformą.“
Kuomet po daugelio metų „Saulės“ rūmai atgavo gimnazijos statusą ir buvo nuspręsta grąžinti uniformas, abejonių dėl mergaičių modelio spalvos jau nebekilo: „Mergaičių uniformos sugrįžo prie bordo spalvos, o berniukų pilkos spalvos kostiumai paprasčiausiai buvo priderinti prie merginų uniformos“, – pasakojo pedagogė.
Šiandieninę „Saulės“ gimnazijos uniformą sudaro bordo spalvos švarkas ir klostuotas sijonas – mergaitėms, kurios taip pasirinktinai gali dėvėti bordo kelnes bei liemenę, o vaikinai rengiasi pilkos spalvos kostiumu. „Pirmiausia mūsų gimnazijos uniformos paskirtis buvo sąsaja su istorija, na, o vėliau įsitvirtino nuomonių, kad uniforma tiek drausmina, tiek skatina ir sukelia pasididžiavimo jausmą savo mokyklai. Mūsų vaikai myli savo uniformą“, – pridūrė pašnekovė.
Uniformos slepia asmenybes?
Tuo tarpu Kauno „Varpo“ gimnazijos, kurioje vaikinų uniformą sudaro tamsiai mėlynos kelnės ir tamsiai mėlynas švarkas, o merginos dėvi violetinį sijoną bei tamsiai mėlyną švarką, auklėtinis Tomas Valentinaitis teigė, kad jo nuomone, „uniformos atlieka socializmo funkciją“ – stengiasi sulyginti visų moksleivių išvaizdą bei nuslėpti mokinių išskirtinius asmenybės bruožus. „Kita vertus, uniformos įdiegia etiketo dogmas, atmeta galimybę atgrasiai, seksualiai ar iššaukiančiai apsirengusiam žmogui blaškyti dėmesį, susikoncentruoti į žmonių gyvenimo būdą, o ne gilinimąsi į mokslus“, - uniformos paskirtį įvardija abiturientas.
Kauno „Rasos“ gimnazijos abiturientė Ieva Statkevičiūtė teigė, kad mokykla, kurios mokiniai dėvi uniformą, kaip tik pabrėžia savo išskirtinumą tarp kitų mokyklų: „Gražu stebėti oficialiai apsirengusius mokinius, o ne reiškiančius savo išskirtinį stilių. Praktiškai visi yra patenkinti mūsų mokyklos uniforma, ją sudaro lygūs juodi arba klostuoti sijonai, pilko atspalvio smulkiai languotas švarkas arba pilkai juoda liemenė.“
Jai pritarė ir Kauno Jono Jablonskio gimnazijos mokinė Simona Jaraškutė: „Visi rengiasi vienodai: mergaičių uniforma – sijonukas iš raudonos, specialios uniformoms skirtos medžiagos arba juodas sijonukas, galimos ir juodos kelnės. Viršus – juodas švarkas. Galima dėvėti juodus, baltus ar raudonus marškinėlius. Vaikinams – juodos kelnės ir švarkas, tokios pat spalvos. Taip parodoma pagarba mokyklai ir joje besimokantiems mokiniams.“
Specialūs labdaros fondai
Pasiteiravus apie uniformos minusus, Tomas įvardija patogumo stoką: „Jos brangios ir nepatogios. Nepatogios ne tik fiziškai – moralinį nepatogumą jaučia vaikas, kurio tėvai neišgali įsigyti uniformos ir dėl to jis junta spaudimą iš kontroliuojančių vadovų. Negana to, uniformos siuvamos iš gan prastos, bet brangios medžiagos, kuri per pusę metų sudyla, pradeda blizgėti ar kitaip susigadina.“ Uniformų kainos priklauso nuo komplektavimo - siuvant papildomai liemenę ar kelnes, uniformos galutinė kaina bus didesnė negu siuvant tik privalomąjį komplektą. Vidutinė uniformos kaina prasideda nuo 200-300 litų.
„Saulės“ mokyklos direktorės pavaduotoja L. Čiarienė pasakojo apie gražią abiturientų inicijuotą akciją: „Tikslas yra uniformą pasisiūti kuo pigiau. Turime atvejų, kada gimnazistų tėvai neišgali savo vaikams pasiūti naujos uniformos, todėl nuo seno turime gražią tradiciją, kad išeinantys abiturientai, jeigu nori, dovanoja uniformą mokyklai. Tokių uniformų tikrai turime prikaupę daug, jas laikome „Carito“ kambarėlyje, taigi visada padedame uniformų negalintiems įsigyti gimnazistams.“
„Be abejo, pasitaiko, kad atsiranda keli gimnazistai, kurie bando maištauti ir nedėvi uniformų arba sukuria savo uniformos variantą, tačiau laikui bėgant mokyklos vadovai gražiuoju išsprendžia šį klausimą su tokiais mokiniais. Manau, kad daugelis gimnazistų jau įpratę ir žino, kad uniformas dėvėti reikia, todėl didesnių problemų nekyla“, – teigė Kauno „Saulės“ gimnazijos prezidentė Milda Rutkauskaitė, paklausta apie uniformos „išdraikymo“ problemas. „Kažkada diskutavome su savo bendraklasėmis ir technologijų mokytoja apie įvairius uniformų variantus, tačiau didžiajai daliai yra priimtina uniforma tokia, kokia yra, tad nėra tikslo jos keisti“, – pridūrė pašnekovė.
Diena be uniformos
Kiekviena mokykla gali nuspręsti ir organizuoti dieną, kada moksleiviai turi teisę uniformą palikti spintoje, o patys rengtis kitais rūbais. Pavyzdžiui, „Rasos“ gimnazijoje tokių dienų būna maždaug keturis kartus per metus, prieš didžiąsias šventes. „Manau, tai gera idėja. Moksleiviai gali išreikšti save, pasijausti laisvesni, be to, gal ir visai smagu ateiti apsirengus „netvarkingai“ mokytojų atžvilgiu“, - juokauja Ieva. „Saulės“ gimnazijos moksleiviai į tokias dienas yra skatinami žvelgti kūrybiškai: „Aprangos kodas tokiomis dienomis vis vien yra kitoks. Pavyzdžiui, per Užgavėnes, diena be uniformos, tačiau privaloma užsidėti Užgavėnių kaukę, pernai, per Mokytojų dienos šventę, kurios tema buvo skrydis lėktuvu, merginos rengėsi stiuardesėmis, o vaikinai – kapitonais“, – norą į tokias dieną pažvelgti kūrybiškai išreiškia pavaduotoja.
„Varpo“ gimnazijoje tokių dienų nėra: „Dažniausiai jas susigalvoja patys mokiniai, jaučiantys sezoniškai didesnį nei įprastą atlaidumą iš vadovų pusės. Manau, kad tokių dienų reikėtų, jos taptų ypatingom nuliūdusiems ir rutinoje paskendusiems moksleiviams bei pedagogams“, – reziumuoja Tomas.
Birutė Rutkauskaitė
