Ukrinų gyvenvietės centre yra veikiančios kapinės, kurių plotas 0,64 ha, perimetras 469 m, iš jų 359 m. akmenų tvora.
Kapinių paviršius banguotas. Vietomis apsodintos medžiais ir krūmais. Pietiniu jų pakraščiu praeina gatvė, iš vakarų pusės - ariama ir aikštė, iš šiaurės - ariama ir kiemas, iš rytų pusės - šventorius. Kapinių teritorijoje yra Ukrinų bažnyčia ir varpinė.
Ukrinų bažnyčiai dvarininkas Laurynas Pilsudskis 1776 m. dovanojo 4 valakus žemės. Tikėtina, kad pats fundatorius Ukrinuose pastatydino ir pirmąją bažnytėlę, kurios didysis altorius buvo koncenkruotas, t.y. paaukotas Dievo garbei 1784 m. Ukrinų ir Bukončių bajorkaimių bajorai (šlėktos) 1803 m. pastatė naują bažnyčią. Ji ir varpinė 1852 m. liepos 21 d. sudegė. 1857 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (buvo Židikų parapijos filija), 1913 m. padidinta. 19 a. pradžioje Ukrinų bažnytėlė vadinama altarijos koplyčia, o prie jos gyvenęs kunigas - altarista. Nuo 1808 iki 1821 m. Ukrinų altarista buvo kun. Domininkas Varpučianskis, 1822–1841 m. – kun. Martynas Ruika. 1841–1842 m. caro valdžia atėmė bažnytines žemes.
Ukrinų bažnyčia tapo Pikelių parapijos filija, o po 1853 m. Ukrinai priskirti naujai įsteigtai Židikų parapijai. Bažnyčia liaudies architektūros formų, medinė, stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, trisiene apside. Įrengti 4 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra dviaukštė varpinė (apatinis aukštas mūrinis, viršutinis – medinis), kapinės.
Ukrinų bažnyčios pastatų kompleksas 2003 m. gruodžio 30 d. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (G409 K). Į šį registrą taip pat įrašyti bažnyčioje esančios skulptūros: „Šv. Petras", „Šv. Povilas", „Mykolas Arkangelas", „Angelas su knyga" ir Altorius su skulptūriniu dekoru. Gausu betoninių ir akmeninių antkapinių paminklų. Žymūs yra skulptoriaus Stepono Gailevičiaus išlikę 7 meniški akmeniniai memorialiniai paminklai, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą. Kapinės gražiai tvarkomos.
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
