Taip Eltai teigė vienas žinomiausių Ukrainos karo žurnalistų ir ekspertų Jurijus Butusovas.
Šiuo metu Rusija stengiasi išnaudoti tai, kad Vakarų karinė parama Ukrainai senka ir stringa. Ukrainos ir Vakarų kariškiai bei ekspertai itin padažnėjusius ir sustiprėjusius Rusijos raketų bei dronų smūgius visoje Ukrainoje aiškina tuo, kad Rusija stengiasi kuo greičiau išsekinti Ukrainos oro gynybą bei jos atsargas.
Tuo pačiu Rusija stengiasi kuo labiau spausti Ukrainos pajėgas pačiame fronte, mėgindama jį kurioje nors vietoje pralaužti – arba bent taip šiuo metu išsekinti Ukrainos pajėgas, kad šios nebesugebėtų išlaikyti vėliau.
Nuožmiausios kovos vyksta dėl Donecko pašonėje esančios Avdijivkos, aplink ukrainiečių mėgintą apsupti Bachmutą, rudenį pasibaigusio Ukrainos kontrpuolimo Zaporižės regione kryptimi, taip pat aplink Charkivo srityje esantį Kupianską.
Pastarosiomis dienomis padažnėjo neoficialių žinių, kuriomis dalijasi ir pagrindinė Ukrainos žiniasklaida, jog Rusijos pajėgoms vis dėlto pavyko įsiveržti į patį Avdijivkos miestą ir įsitvirtinti jo dalyje. Esą okupantai sugebėjo užimti miesto pakraštyje esančių devynaukščių kvartalą ir iš ten dabar gali ugnimi kontroliuoti iš esmės visą miesto teritoriją.
Kiti šaltiniai tvirtina, jog Rusijos daliniai sugebėjo įsitvirtinti privačių gyvenamųjų namų kvartale.
Kai kurie ukrainiečių kariškiai Eltai taip pat teigė, jog tai reiškia, kad esą miestas iš esmės anksčiau ar vėliau bus prarastas – tai tik „laiko klausimas“, kaip buvo ir Bachmute.
Tuo tarpu kai kurie Ukrainos karo ekspertai mano, jog Avdijivkos praradimas nereikštų strateginio lūžio fronte – už šio miesto plyti didelė atvira teritorija, kurioje ukrainiečių pajėgos jau rengia naujas gynybos linijas.
Tuo tarpu J.Butusovas Eltai teigė, kad šiuo metu Rusijos pajėgos mėgina atakuoti ir spausti Ukrainos gynybą visoje fronto linijoje.
„Jie mėgina prasiveržti tai šen, tai ten, staigiai manevruoti rezervais, kuriuos permeta iš ten, kur jiems nesiseka, į kitas vietas. Taip jie mėgina sukaustyti mūsų gynybą bei jos rezervus, nuolat ieško silpnų vietų“, – padėtį apibūdino J. Butusovas.
Pasak jo, praėjusį gruodį pagaliau paėmusi prie Donecko taip pat esantį Marjinkos miestelį, prie kurio fronto linija ėjo nuo 2014 metų, Rusija dabar mėgina vystyti puolimą kitų taktiškai svarbių miestų – Kurachovo, Vuhledaro link.
„Kelis mėnesius jie puolė Avdijivką, patyrė didžiulius nuostolius, tačiau puola toliau. Gerai, kad mūsų vadovybė pagaliau padarė išvadas, ten siunčiami nauji rezervai ir pastiprinimai. Prie Kupiansko – sunkūs mūšiai, tačiau prie paties miesto jie neprieina.
Placdarmas kitame Dniepro krante prie Chersono vis dar laikosi, mes kontroliuojame jį ir savo artilerijos ugnimi. Tačiau ten padėtis labai sunki, mano požiūriu, toliau vystyti puolimą ten iš esmės neįmanoma, reikia galvoti, ar verta ten laikytis“, – sakė karo žurnalistas.
Jis taip pat teigė, jog „labai sunki“ padėtis ir ginant per Ukrainos kontrpuolimą iškovotos teritorijos „iškyšulį“ link atsikovoto Robotynės kaimo Zaporižėje, iš kurio taip ir nepasisekė pratęsti kontrpuolimo link Krymo.
„Labai sunku laikyti, priešas nori tą teritoriją „nukirsti“. Sąlygos jam palankios – to „iškyšulio“ ilgis yra maždaug 20 kilometrų, o plotis – 10 kilometrų. Tai reiškia, kad jis iš visų pusių lengvai prašaudomas“, – kalbėjo J. Butusovas.
Jo teigimu, sunkūs mūšiai vyksta ir prie Charkivo srityje esančio geležinkelių mazgo Kupjansko, tačiau prie jo priešas kol kas taip ir nesugeba prieiti.
Tuo tarpu paklaustas, ar artimiausioje perspektyvoje kuri nors iš pusių gali pasiekti kokio nors strateginio persilaužimo fronte, J. Butusovas atsakė neigiamai.
„Rusija neturi tokiems proveržiams reikalingų pajėgų, neturi rezervų. Be to, dronai, kurie vis daugiau reiškia ir lemia kare, taip pat to neleidžia daryti – neleidžia sukaupti užnugaryje pakankamai rezervų, suformuoti atakos „kumščio“, leidžia užfiksuoti ir pasitikti bet kokią ataką iš didelio atstumo. Taigi, Rusija negali efektyviai išnaudoti savo kiekybinės persvaros.
O švieži rezervai – pirmiausia, pėstininkijos – bei galėjimas jais greitai manevruoti ir juos sukoncentruoti yra esminis faktorius. Taigi, dėka dronų iš abiejų pusių dabar yra tam tikra technologinė aklavietė“, – aiškino pašnekovas.
Pasak J. Butusovo, bendra Rusijos karo strategija, kurią galima įžvelgti iš jos veiksmų fronte, kaip tik ir liudija, jog priešas neturi pajėgų lemiamam proveržiui.
„Jie tyčia, sąmoningai sumažino frontą iki dabartinio formato, iki 800 kilometrų, nes tai ir yra tas formatas, kuriame jie dabar pajėgūs kariauti. O ir taip visos jų pajėgos įtemptos iki maksimumo. Tačiau jie jokiu būdu negali sumažinti tempo, nes tai būtų naujas pralaimėjimas.
Kita vertus, deja, jie taip kariauti pajėgūs daugelį metų. Taip, jie turi žymiai didesnį kiekybinį pranašumą, tačiau juk net ir 5 mln. mobilizacinio rezervo neįmanoma iš karto mesti į frontą. Reikia parengti vis po naują maždaug trijų šimtų tūkstančių bangą. O tai Rusijai bet kokiu atveju yra didelė našta“, – sakė pašnekovas.
J. Butusovas priminė dvi didžiules Ukrainos pergales – sėkmingus kontrpuolimus Charkivo ir Chersono srityse. Jie, pasak pašnekovo, pasisekė būtent todėl, jog Rusijos pajėgos tų Ukrainos smūgių kryptimis tuomet buvo pakrikusios ir išsekintos – skirtingai, nei per vėlesnį ir nepavykusį Ukrainos kontrpuolimą bei dabar. Dabar Rusijos pajėgos jokiame fronto ruože esą nepatiria „krizės“.
Bet, pasak žurnalisto, ir Ukraina taip pat pajėgi taip kariauti „daugelį metų“, nors ir šiuo metu klimpsta Vakarų karinė parama, o fronte vis labiau trūksta žmonių.
Tačiau Ukrainai reikia ne tik kariauti tokiu režimu, bet ir stengtis visiškai sustabdyti Rusijos puolimą, o po to iš naujo mėginti perlaužti frontą – šįkart sėkmingai.
J. Butusovas teigė, jog tai – visiškai įmanoma. Tačiau, pasak jo, pirmiausia Ukraina turi iš esmės reformuoti ir modernizuoti savo pajėgas, jų naudojimo fronte strategiją bei taktiką.
„Mobilizacinis rezervas tikrai yra. Paprastai kalbant, žmonių yra. Tačiau esminė problema ir iššūkis – jų parengimas bei naudojimas kare. Tie žmonės, kurie turėjo ankstesnio karo, prieš invaziją, patirtį, taip pat visi tie, kurie patys, savanoriškai ėjo į frontą – baigiasi. Dabar tokių jau bus vis mažiau arba visai nebebus.
Į frontą turės eiti visiškai paprasti žmonės, su visiškai kitokia motyvacija, be jokios patirties. Be to, mes turėsime įveikti priešą ne kiekybe, o būtent kokybe, modernumu, mobilumu. O dabartinėje kariuomenėje vis dar daug sovietinio paveldo bei su tuo susijusių vidaus silpnybių. Taigi, reikia plačių, kompleksinių reformų nuo apačios iki viršaus“, – taip pagrindinius iššūkius apibrėžė J. Butusovas.
