Maskvai tęsiant plataus masto invaziją į Ukrainą, TOK dar nėra nusprendęs, ar kitais metais vyksiančiose vasaros olimpinėse žaidynėse leisti rusų ir baltarusių sportininkams varžytis po neutralia vėliava.
2011 metų Ukrainos trišuolio pasaulio čempionė Olha Saladucha, dabar dirbanti įstatymų leidėja, prašo, kad jos tėvynainiams nebūtų keliamas ultimatumas.
„Tikiuosi, kad nei TOK, nei Prancūzijos vyriausybė neprivers mūsų rinktis: boikotuoti žaidynes arba spausti ranką tiems, kurie yra susitepę ukrainiečių krauju“, – naujienų agentūrai AFP sakė O. Saladucha.
Vienas iš daugelio Ukrainos sportininkų, kovojusių fronte, yra 800 metrų bėgikas Dmytro Kovalčiukas.
Jo viltys dalyvauti kitų metų olimpinėse žaidynėse žlugo, kuomet kovodamas fronte jis patyrė rimtą peties traumą.
„Manau, kad (olimpinės žaidynės) nėra tinkama vieta tiems, kurie neša į pasaulį smurtą, mes neturėtume to ignoruoti“, – AFP sakė D. Kovalčiukas.
„Manau, kad olimpinės žaidynės suvienija žmones“, – pridūrė jis.
„Kaip galime susivienyti su tais, kurie leidžia raketas, smarkiai apšaudo objektus ar namus ir žudo žmones?“ – klausė vyras.
Pasak šių sportininkų, karas paveikė ne tik atletus, bet ir sporto infrastruktūrą.
„Žuvo mažiausiai 317 sportininkų ir trenerių“, – sakė O. Saladucha.
„Tai ne tik kareiviai fronte, bet ir žmonės užnugaryje. Priešas sąmoningai ir sistemingai naikina mūsų sporto infrastruktūrą. Iki šios dienos buvo apgadinti 343 sporto objektai, 95 iš jų visiškai sunaikinti“, – pridūrė ji.
O. Saladucha nurodė, kad olimpinių žaidynių boikotas būtų kraštutinė priemonė. Ji tikisi, kad Prancūzija įsiklausys į Kyjivo reikalavimą uždrausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti kitų metų olimpinėse žaidynėse.
Anot jos, olimpiadoje Rusijos ir Baltarusijos atletai galėtų dalyvauti tik su viena sąlyga.
„Kitas sprendimas galėtų būti tas, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai, norintys dalyvauti žaidynėse, pasirašytų antikarinę deklaraciją“, – pareiškė O. Saladucha.
„Th. Bachas atkakliai ignoruoja daugumos nuomonę“
Rusams ir baltarusiams jau leidžiama dalyvauti tarptautiniuose teniso turnyruose, ir jie dažnai varžosi su ukrainiečiais, kurie protestuodami atsisako paspausti ranką varžovui po mačo.
Tačiau lengvosios atletikos sportininkai nesusiduria su šia dilema, nes Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF) yra viena iš kelių, atmetusių TOK rekomendaciją.
Ukrainos sporto ministro iškelta idėja boikotuoti olimpines žaidynes taip pat neįtikina Anos Ryžikovos – triskart Europos čempionato 400 m barjerinio bėgimo prizininkės.
„Nemanau, kad tai tinkamas sprendimas“, – AFP sakė ji.
„Galbūt ministras turėjo tam rimtų priežasčių“, – pridūrė A. Ryžikova.
„Tačiau tikiuosi, kad rusų ar baltarusių nebus įsileista ir mes galėsime varžytis olimpinėse žaidynėse“, – teigė sportininkė.
Dėl galimo olimpiados boikoto ukrainiečių gretose kyla nesutarimų, tačiau Ukrainos sportininkai vieningai nepritaria TOK vadovo Thomas Bacho (Tomo Bacho) raginimams rasti kelią sportininkams iš Rusijos ir Baltarusijos bent jau bandyti patekti į 2024 metų olimpines žaidynes Paryžiuje.
T. Bachas teigia, kad jei Rusijos ir Baltarusijos sportininkams neleidžiama varžytis dėl jų vyriausybių veiksmų, tai reiškia, kad pažeidžiamos jų žmogaus teisės.
„Man atrodo, kad visa sporto bendruomenė šaukia, jog Rusijos sportininkams olimpinėse žaidynėse ne vieta, o Bachas atkakliai ignoruoja daugumos nuomonę“, – sakė A. Ryžikova.
Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos prezidentas „Sebastianas Coe (Sebastianas Kou) sutiko su mūsų argumentais ir supranta, koks baisus šis karas yra ir sportui“, pridūrė ji.
„Thomas Bachas labiau nerimauja dėl to, kad rusai neteko teisės dalyvauti varžybose, o ne dėl to, kad ukrainiečiai neteko ne tik teisės sportuoti, bet ir žmogaus teisės į gyvenimą“, – pareiškė A. Ryžikova.
