„Yra susitarimas birželio 27 dieną Donecke surengti konsultacijas“, – agentūra citavo vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderį Andrejų Purginą.
(papildyta 13.58) Rusija privalo „artimiausiomis valandomis“ įrodyti, kad stengiasi padėti nuginkluoti separatistų grupuotes neramioje rytų Ukrainoje, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) pareiškė ketvirtadienį po susitikimo su Prancūzijos diplomatijos vadovu.
„Visiškai sutariame, kad Rusijai kritiškai svarbu artimiausiomis valandomis – tiesiogine prasme – parodyti, jog jie stengiasi nuginkluotų separatistus, paskatinti juos nusiginkluoti, paraginti juos sudėti ginklus ir pradėti tapti teisėto proceso dalimi“, – J.Kerry sakė žurnalistams Paryžiuje.
Senkant trapių paliaubų Ukrainoje laikui, JAV ir Europos Sąjungos lyderiai padidino spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui padėti Vakarų remiamam Ukrainos vadovui užbaigti separatistų sukilimą.
JAV lyderis Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį vėlai vakare įspėjo, kad Rusijai nesiėmus skubių žingsnių sumažinti įtampą Ukrainos rytuose, jai gali būti paskelbtos naujos sankcijos.
J.Kerry sakė, jog JAV ir ES lyderiai sutarė, jog sankcijos turi būti parengtos.
„Tačiau mes būtume linkę neįvesti sankcijų režimo. Norėtume matyti jungtines Amerikos, Europos, Rusijos ir ukrainiečių pastangas“, - sakė jis.
Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas) užsiminė, kad įtampa Ukrainoje pamažu slūgsta.
„Esama tam tikros - tačiau turime būti labai atsargūs - deeskalacijos“, - sakė ministras anglų kalba, pridūręs, kad trečiadienį įvyko Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderių pokalbis.
„Yra įsipareigojimai, kurie buvo prisiimti, ir mes tikimės, kad šiandien ar artimiausiomis dienomis jie bus įgyvendinti“, - pabrėžė L.Fabiusas.
(papildyta 14.34) Ukraina ragina Rusiją palaikyti taikos planą „darbais, o ne žodžiais“
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį paragino Rusiją palaikyti jo taikos planą „darbais, o ne žodžiais“.
Pasisakydamas Europos Tarybos parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) Strasbūre, P.Porošenka ragino Maskvą palaikyti jo taikos planą konkrečiais veiksmais – visų pirma neleisti ginkluotiems separatistams kirsti abiejų šalių sienos ir patekti į Ukrainos teritoriją.
„Be šito negalime kalbėti apie taiką, – sakė jis. – Palaikykite taikos planą darbais, o ne žodžiais – nes tai darbais sustabdysime civilių ir karių, ginančių valstybės suverenumą bei teritorinį vientisumą, žūtis.“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra sakęs, kad palaiko Ukrainos lyderio planą. Šią savaitę jis pasirūpino, kad Rusijos parlamento aukštieji rūmai panaikintų anksčiau šiais metais suteiktą leidimą naudoti šalies ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje.
P. Porošenkos siūlymai – „neperžengiamas atotrūkis“ tarp to, ko nori Rusija
Vakarų šalių palaikomas naujasis Ukrainos prezidentas ketvirtadienį ketina pateikti svarstyti konstitucijos pataisas, kurios padidintų regionų valdžios galis, tikintis, kad toks žingsnis padės nuslopinti kruviną prorusiškų separatistų sukilimą, keliantį valstybės žlugimo grėsmę.
Šis seniai diskutuotas žingsnis bus atliktas likus parai iki ceremonijos, per kurią prezidentas Petro Porošenka Briuselyje pasirašys istorinės asociacijos su Europos Sąjungos (ES) sutarties paskutinius skyrius. Ta sutartis Ukrainai atveria kelią ateityje siekti visavertės narystės Bendrijoje, taip pat atitolina šalį nuo Rusijos įtakos sferos.
Konstitucijos pataisų projektas bus pateiktas svarstyti Aukščiausiajai Radai tą pačią dieną, kai S.Porošenka kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) surengs jau antrąsias per pastarąsias dvi dienas derybas telefonu su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.
V.Porošenkos sąjungininkai Vakaruose seniai ragino Kijevą pakeisti Ukrainos pagrindinį įstatymą ir apriboti dideles centrinės vyriausybės galias, sprendžiant regioninės reikšmės klausimus.
Vašingtono nuomone, tokia sistema būtų veiksmingesnį, tačiau taip pat tikisi, kad toks žingsnis pakankamai nuramintų vietos lyderius ir rusakalbius rinkėjus, jog jie nebesiektų suverenumo.
Tuo tarpu Rusija argumentuoja, kad kultūriškai mišriai Ukrainai tiktų tik perėjimas prie federacinės santvarkos, kuri leistų regionams patiems formuoti prekybos su užsieniu politiką.
Pasiūlymai, apie kuriuos iki šiol yra kalbėjęs P.Porošenka, labai nutolę nuo Kremliaus reikalavimų.
Prezidentas nurodė, kad konstitucijoje būtų įtvirtinta nuostata, jog regionuose, tokiuose kaip nepriklausomybės siekiantis Doneckas arba Luhanskas, rusų kalbą būtų galima vartoti tvarkant oficialius reikalus ir dėstant viešosiose mokyklose.
P.Porošenka sakė taip pat norintis leisti vietos taryboms skirti regionų gubernatorius, kuriuos iki šiol tiesiogiai skirdavo prezidentas.
Tos pataisos bus užregistruotos parlamente ketvirtadienį, bet debatai dėl jų tikriausiai prasidėtų ne anksčiau nei ateinančią savaitę.
Tačiau politinės rizikos konsultacijų centro „Eurasia Group“ analitikai sakė, kad išlieka „neperžengiamas atotrūkis“ tarp to, ko nori Rusija, ir to, ką yra pasiryžęs suteikti P.Porošenka.
„Maskva siekia struktūrinės garantijos, kad dėl jos įtakos Ukrainos pietuose ir rytuose Ukrainos vyriausybė negalėtų stumti suvienytos Ukrainos giliau į Europos politines, ekonomines ir, svarbiausia, saugumo struktūras“, – sakoma „Eurasia Group“ ataskaitoje.
„Tokio lygio autonomijos regionams negali suteikti prezidentas Porošenka, kuris turi pademonstruoti savo rinkėjams, kad yra pajėgus užtikrinti kontrolę vieningoje Ukrainoje, ir kad kapituliacija Kremliaus spaudimui nepriimtina, nors ryšiai su Rusija yra kritiškai svarbūs“, – pridūrė analitikai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.