Londono „Liberal International“ generalinis sekretorius Emilis Kirjasas mano, kad Makedonijoje vyko „JAV ir Rusijos interesų susidūrimas“. E. Kirjasas netiki tuo, kad neseniai šalį sudrebinę Vidaus reikalų ministro Gordano Jankulovskio ir žvalgybos vado Saso Mijalkovo atsistatydinimai, reiškia vyriausybės kapituliaciją. Rusija, tęsia ekspertas, suinteresuota tuo, kad Makedonijos premjeras Nikola Grujevskis liktų valdžioje. Iš tiesų tai E. Kirjasas yra nustebintas tuo, kad Rusija po ilgos pertraukos vėl pradėjo kištis į įvykius Balkanuose. Jo manymu, žlugus „Pietų srauto“ dujų projektui, pagrindinis Rusijos tikslas turėjo būti alternatyvus „Turkų srauto“ projektas kartu su Makedonija, Serbija ir Vengrija. Tam Rusijai reikalinga „sava“ valdžia Skopjėje, nes vienintelė likusi jau atsisakiusios dalyvauti projekte Bulgarijos alternatyva lieka Makedonija, pažymi politologas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija, anksčiau retai kreipdavusi dėmesį į Makedoniją, pastaruoju metu pradėjo demonstruoti aktyvumą. Pirmasis atvejis užfiksuotas sausio 31-ąją, kai Makedonijos valdžia pareiškė, kad šalies opozicijos lyderis Zoranas Zajevas tariamai rengė šalyje perversmą. Z. Zajevas pradėjo publikuoti telefoninių pokalbių protokolus, įrodančius korupciją ir valdžios įgaliojimų viršijimą. Tuo metu Rusija paskelbė, kad dėl galimo valstybės perversmo įtaria užsienio spec. tarnybas – savaime suprantama, amerikiečių – ir pareiškė apie situacijos destabilizaciją, kuri gali privesti prie etninių konfliktų šalyje paaštrėjimų.
Antrąjį sykį Rusija situaciją Makedonijoje komentavo balandžio 21-ąją, kai Gošincos kaime, įsikūrusiame netoli Kumanovo miesto šalia sienos su Serbija ir Kosovu, pasirodė grupė ginkluotų asmenų su albanų „Nacionalinio išsivadavimo“ emblemomis. Pasak rusų, šie albanai šūkavo politinius ir etninius grasinimus, todėl Maskva įžvelgia „aštrių etninių problemų“ įrodymus ir išsakė viltį, kad tarptautinė bendrija palaikys Makedonijos valdžios bandymus atstatyti tvarką. Tačiau incidentas Gošincoje nebuvo niekaip dokumentuotas, pažymi žurnalistas.
Trečiąjį kartą Maskva apie save priminė, pavadinusi prieš vyriausybę nukreiptas demonstracijas „priežastimi labai sunerimti“, ir perspėjo, kad opozicija ir Vakarų palaikomos nevyriausybinės organizacijos bando organizuoti „spalvotąją revoliuciją“ Makedonijoje. Panaši retorika, anot autoriaus, „neįtikėtinai panaši į ukrainiečių scenarijų, kuriame Maskva pasisakė prieš režimo pokyčius, o JAV – už“.
