„Pirmojoje stadijoje tai įvaizdžio karas. Todėl svarbu sukurti savo pilietinės visuomenės vaizdą, jis mažina galimybę, kad atvažiuos tankai. Jeigu tankus stabdyti yra kariuomenės darbas, kurti pozityvų vaizdą, kad pas mus viskas gerai – būtent pilietinės visuomenės reikalas“, – kalbėjo biologijos mokslų daktaro laipsnį turintis Ukrainos karys.
E.Dykijus detaliai nupasakojo schemą, pagal kurią Ukrainoje veikė Rusija bei atkreipė dėmesį į klaidas, kurias padarė Ukrainos centrinė valdžia.
Pasak jo, svarbu suprasti, kad Rusija suvokia save kaip opoziciją visam Vakarų pasauliui, o agresija regione suvokiama kaip bandymas išgelbėti silpnas demokratines valstybes ir grąžinti jas į rusiškąjį pasaulį.
„Teritorijos paėmimas į rusiškąjį pasaulį prasideda didele, gerai apmokama propaganda. Propagandinė mašina veikia trimis kryptims: viena propaganda Vakarams, kita – Rusijos piliečiams, o trečia – tai šaliai, prieš kurią nukreipta“, – kalbėjo E.Dykijus.
Pasak jo, valstybei nukreipiama propaganda, kurioje, remiantis šalies istorija, siekiama parodyti, kad valstybė klestėjo, kai buvo susijusi su Rusija, o blogi laikai ateidavo tuomet, kai nuo Rusijos šalis buvo atplėšta.
Rusijos kariams akcentuojama, kad valstybė, į kurią jie įvedami, užgrobta nacionalistų, tuo metu paprasti žmonės yra Rusijos pusėje. Vakarams siunčiama žinutė, kad valstybė bejėgė, centrinė valdžia nesusidoroja su tuo, kas joje vyksta.
„Sukuriamas paradoksas – vakariečiams ima atrodyti, kad šalyje nacionalistai. Save Rusija pristato kaip ramią tvirtą antifašistinę jėgą. Kai žinai Rusijos realijas, tai gana juokinga, tačiau jūs nesuvokiate, kaip efektyviai ši propaganda veikia. Mes irgi nesupratome, bet po to pasidomėjome, kokie informaciniai kiekiai gaunami Vakaruose. Patys ukrainiečiai, girdėdami, kad jie fašistai, juokiasi, kad tai neįtikinama. Ir tik kai prasidėjo tikri karo veiksmai, mes supratome, kad Vakarų politiniam elitui tos žinutės, siųstos keletą metų, suformavo vaizdą“, – kalbėjo karys.
Jis patarė nuolat sekti informaciją, kuri ne tik rusų, bet ir anglų, prancūzų, vokiečių kalbomis skleidžiama apie Baltijos šalis, be to, nepalikti neatsakytos nė vienos net iš pirmo žvilgsnio ir visiškai absurdiškos provokacijos.
E.Dykijaus teigimu, nacionaliniu lygiu propaganda nukreipiama į etnines mažumas, kurios bauginamos nacionalistinėmis nuotaikomis valstybėje ir tuo, kad neva gresia etniniai valymai. Kai ši žinia įsitvirtina, imama transliuoti kita žinia – Rusija nuo to išgelbės.
„Atrodytų, kad jeigu šalyje nėra nacizmo, tokia schema neturi veikti. Bet žmonės yra daug iškentėję ir žino pačią grėsmę, todėl juos lengva įbauginti“, – kalbėjo jis, kaip pavyzdį pateikęs Ukrainos žydus, kurie susiskaldę į dvi stovyklas – vieni ypač remia Ukrainos valdžią, o kiti bijo, tikėdami, kad jiems gresia pavojus.
Vėliau pereinama į kitą stadiją – valstybėje mėginama kelti neramumus, kurstant ir finansuojant radikalias nacionalistines jėgas, sukuriant nevyriausybines organizacijas, kurios staiga ima skleisti informaciją, naudingą Rusijai.
Pranešėjo tvirtinimu, visa tai padidinusi propagandinė žiniasklaida demonstruoja, kad šalyje vyksta suirutė, kad gyventojai įbauginti, o valdžia nesusitvarko su augančiu fašizmu. Tai tampa pretekstu žaliems žmogeliukams – neva savigynos būriams, kurie ima užiminėti administracijos pastatus.
„Mes manėme, kad tai įmanoma tik tada, kai juos palaiko didelė dalis vietinių. Bet pasirodė, kad to visai nereikia. Reikia tik sukurti vaizdą, kad jie valdžioje ir to pakanka. Kalbant su lietuviais visi sako, kad mes vieningi, eitume ginti savo šalį, tačiau tokiam veiksmui reikia mažos grupės, veikiančios pagal žinomą schemą“, – apie grėsmę kalbėjo ukrainietis.
Jis pabrėžė, kad būtent čia labai svarbi yra pilietinė visuomenė: išėjusi į gatves ji gali parodyti, kad yra dauguma, kuri palaiko savo centrinę valdžią ir nepritaria propagandinėms idėjoms. Be to, pasak E.Dykijaus, ir valstybės kariams ypač svarbu matyti žmones, kuriuos jie gina, nes priešininkai neretai prisidengia civiliais – moterimis ir vaikais. Peržengti psichologinį barjerą ir stoti į kovą prieš tokį priešą kariui ypač sunku.
„Už jo irgi turi stovėti tie beginkliai vaikai ir moterys. Jis privalo suvokti, kad jis kovoja ne už centrinę valdžią, bet už visus tuos į gatves išėjusius, pagalbos prašančius žmones“, – pabrėžė jis.
Remti savo centrinę valdžią, stebėti viešąją erdvę, sekti, kokios verslo grupės susijusios su rusiškais pinigais – keli patarimai, kuriuos Lietuvai, remdamasis Ukrainos patirtimi, išsakė E.Dykijus.
„Kuo stipresni būsite jūs, tuo mažiau bus jėgos panaudota prieš jus. Mes kažkuriuo metu parodėme silpnumą, Rusija tuo pasinaudojo ir dabar reikia taip įrodinėti savo stiprumą. Jūs dar turite laiko sustiprėti“, – tvirtybės linkėjo jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
