Duodamas interviu žurnalui „Spiegel“, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko kalbėjo apie konfliktą su Maskva, nesutarimus su premjere ir buvusiais bendražygiais.
Spiegel: Pone prezidente, blogiausi santykiai Europoje šiandien egzistuoja tarp dviejų rytinių valstybių. Kodėl santykiai tarp Maskvos ir Kijevo yra tokie įtempti?
V. Juščenko: Tam yra dvi priežastys: pirmiausia, žlugus Sovietų Sąjungai, subyrėjo didžiulė imperija. Daugelis Rusijos politikų sunkiai susitaiko su faktu, kad egzistuoja naujosm nepriklausomos valstybės su savo požiūriu į praeitį ir ateitį. Visų antra yra problemų, kurias mes paveldėjome. Tarkime Rusijos Juodosios jūros flotilė. Mūsų konstitucija draudžia užsienio karines bazes mūsų teritorijoje. Be to, iš sovietinių laikų kyla ir mūsų kaip vartotojų priklausomybė ir mūsų kaip rusiškų dujų tranzito šalies vaidmuo. Iš to kyla žinomi konfliktai.
Spiegel: Rusija neseniai atšaukė savo ambasadorių iš Ukrainos, tačiau naujo neatsiuntė. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas parašė laišką, kuriame pareiškė, kad naujas ambasadorius nebus siunčiamas, kol jūs būsite valstybės vadovu. Tai iš esmės beprecedentis įvykis.
V. Juščenko: Tai, toks nedaramas kišimasis į mūsų vidinius reikalus neramina ne tik mus, tačiau ir Europą. Rusai yra puikūs žmonės – mes gerbiame juos ir stengiamės palaikyti su jais gerus santykius. Tačiau kaip šie ryšiai gali pagerėti, jei nuolatos kvestionuojamas mūsų suverenitetas? Rusijos prezidento laiškas buvo skirtas ne tik man. Aš baiminuosi, kad tai yra kažkas, ko žmonės Europoje dar visiškai nesuprato.
Spiegel: Rusai akivaizdžiai sutelkė dėmesį į jūsų asmenį. D. Medvedevas kaltina jus vykdant „antirusišką“ politiką, o 47 proc. jo bendrapiliečių regi Ukrainą kaip „nedraugišką valstybę“. Jie taip pat įtaria, kad Ukrainos kariai ir nacionalistinės grupės praėjusiais metais Gruzijos pusėje kovėsi kare prieš Rusiją. Ar tai tiesa?
V. Juščenko: Ne, tai yra didelis melas. Aš esu pasirengęs remti bet kokį tarptautinį tyrimą. Panašūs melai buvo skleidžiami ir per šių metų pradžioje kilusį konfliktą dėl dujų. Tuomet buvo bandoma nukreipti Europos simpatijas prieš mus.
Spiegel: Tačiau jūs karo metu rėmėte savo draugą Mikheilą Saakašvilį ir siųsdamas ginklus.
V. Juščenko: Dar net prieš mano prezidento kadenciją į Gruziją buvo siunčiamos didelės ginklų siuntos. Mūsų karinis ir techninis bendradarbiavimas lieka tarptautinės teisės nubrėžtuose rėmuose. Kalbant apie Rusijos ir Gruzijos karą, mes rėmėme Gruziją, nes kito pasirinkimo tiesiog nebuvo. Čia nekalbama tik apie Gruziją. Kalbama apie pamatinius principus, tokius kaip teritorinis integralumas. Tai yra klausimas visai Europai: galima ar negalima pažeidinėti tarptautinio saugumo architektūrą? Liūdna matyti, kaip menkai Europos demokratijos gina savo pačių pamatines vertybes.
Spiegel: D. Medvedevas jus taip pat kaltina rusų kalbos draudimu. Juk šalyje gyvena 8 mln. rusų ir dar daugiau rusiškai kalbančių ukrainiečių.
V. Juščenko: Mes turime kalbos problemą, tačiau ji yra susijusi su ukrainiečių kalba. Kai kalbi su mūsų piliečiais, du trečdaliai jums atsakys rusiškai. Daugiau nei pusė mūsų švietimo biudžeto skiriama rusų kalbos mokymui mokyklose.
Spiegel: Tuomet kodėl nepadarote rusų kalbos antra oficialia kalba?
V. Juščenko: Kaip konstitucijos garantas, aš turiu išlaikyti ukrainiečių kalbą oficialia valstybine kalba. Mes išlaikome savo kultūrą dėka gimtosios kalbos. Tai smarkiai prisideda prie nepriklausomybės išlaikymo. Jei tauta praras kalbą, ji praras atmintį, istoriją ir tapatybę.
Spiegel: Beveik visi Krymo pusiasalio gyventojai kalba rusiškai. Buvo netgi susirėmimų tarp Ukrainos policijos ir Rusijos Juodosios jūros flotilės karinio personalo. Ar Kryme gali atsitikti tai, kas įvyko separatistinėse Gruzijos provincijose – Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, kurių atsiskyrimą paskatino Maskva.
V. Juščenko: Tam nėra vidinių priežasčių. Problema iškyla tik tuomet, kai kažkas kažkaip žaidžia Krymo korta. Iš čia kyla rimtas potencialus pavojus. Kaip prezidentas aš darau viską, kad tam užkirsčiau kelią.
Spiegel: Krymo pusiasalio rusai ragina Maskvą paremti atsiskyrimą, jei kils reikalas, net ir skelbiant karą „kvailiams“ esantiems Ukrainos valdžioje.
V. Juščenko: Situacijos vystymasis ateityje ypač priklauso nuo Rusijos. Dar 1993 metais Rusijos parlamentas paskelbė Sevastopolio uostą Rusijos miestu. Tai buvo oficialus sprendimas, kuris tebegalioja. Tai rodo, kad yra jėgų, kurios siekia destabilizuoti Krymą.
Spiegel: Maskvos daromas spaudimas turi it kitą motyvaciją. Rusija akivaizdžiai bet kokia kaina nori neleisti Ukrainai prisijungti prie NATO.
V. Juščenko: Jūs turite suprasti, kodėl Rusija taip pavydžiai stebi jaunos demokratijos vystymasi jos pasienyje. 1654 metais Ukraina prarado savo suverenitetą ir tapo Rusijos imperijos pasienio provincija. XX amžiuje Ukraina 6 kartus skelbė nepriklausomybę ir 5 kartus ją prarado. Mums suvereniteto praradimas nėra tik teorinis pavojus, o veikiau ištisų kartų realaus gyvenimo patirtis. Suverenitetą mes visados prarasdavome dėl vienos priežasties – mes būdavome galios žaidimų aukos. Tai paaiškina, kodėl šiandien mes siekiame saugumo NATO gretose.
Spiegel: Dabar Vakarai tapo santūresni – ne dėl Rusijos, o veikiau dėl nepasitenkinimo, kad 2004 metų Oranžinės revoliucijos nugalėtojai – jūs ir premjerė Julija Tymošenko – paskandinote Ukrainą konstitucinėje krizėje. Kiekvienas jūsų savo oponentą dabar vadinate išdaviku, korumpuotu arba Rusijos agentu. Jūs pats prarandate įtaką dramatišku tempu. Kodėl politiniam elitui jūsų šalyje taip sunku pasiekti konsensusą?
V. Juščenka: Aš visiškai nepritariu jūsų interpetacijai. Aš nutiesiau šiai šaliai kelią į priekį. Per paskutiniuosius 4 metus mūsų šalyje buvo fiksuojamas nuolatinis 7 proc. BVP augimo tempas. Nacionalinis biudžetas padvigubėjo, minimalios pensijos išaugo, o užsienio investicijos išaugo penkiskart. Parodykite kitas Europos šalis su tokiais rezultatais. Ar neturėčiau tuo didžiuotis?
Spiegel: Nepaisant to visu pilna nepasitenkinimo jūsų valdymu.
V. Juščenko: Problemos prasidėjo po Oranžinės revoliucijos, kai mes suformavome vyriausybę ir išryškėjo pirmieji mūsų skirtumai. Mes ginčijomės dėl to, kokią politiką norime vykdyti. Premjerė J. Tymošenko stabdė rinkos ekonomikos reformas ir pasisakė už plačią valstybės kontrolę. Ji apribojo grūdų ir daržovių aliejaus eksportą prisidengdama kova su infliacija. Praėjusiais metais ji sunaikino dešimčių tūkstančių smulkių ūkininkų pragyvenimo šaltinį, kai pradėjo masinį mėsos importą, po kurio smarkiai sumažėjo šalyje auginamų galvijų skaičius. Populizmas ir korupcija užėmė konkurencijos rinkoje vietą.
Spiegel: Kalbama, kad Ukrainos parlamente yra mafijos stiliaus grupuočių.
V. Juščenko: Mes turime kelis anksčiau teistus nusikaltėlius ten. Jie gali suformuoti savo pralamentinę grupę. Žlugusi konstitucinė reforma reiškė, kad mes parlamente turime atstovus, kurie domisi tik tam tikrų kompanijų įgijimu ir privačių finansinių interesų kontroliavimu.
Spiegel: Ar Maskva čia tik stebėtoja?
V. Juščenko: Tik pažiūrėkite į premjerės veiksmus ir jos keliones į Maskvą. Kai kalbu apie penktąją koloną, žinau, ką kalbu.
Spiegel: Ačių už interviu.
