„Ukrainoje - karo būklė. Tai naujo tipo karas - kai naudojamos profesionalios diversinės grupės, samdiniai, savanoriai, vietos gyventojai“, - sakė P.Porošenka trečiadienį per Ukrainos gynybos ministerijos valstybinio universiteto absolventų diplomų įteikimo ceremoniją.
„Tų savanorių ir vietos gyventojų smegenys labai „praplautos“ didžiulio informacinio karo“, - sakė prezidentas.
Ukrainos prezidentas paprašė parlamento atstatydinti centrinio banko vadovą
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį paprašė parlamento atstatydinti iš pareigų centrinio banko valdytoją Stepaną Kubivą.
Kaip nurodoma Aukščiausiosios Rados tinklalapyje paskelbtame rezoliucijos projekte, P.Porošenka paprašė atlikti šį žingsnį, kuris buvo dalis prognozuojamų pokyčių, šalies vadovui formuojant savo naująją komandą po prisaikdinimo birželio 7 dieną.
S.Kubivas centrinio banko vadovu buvo paskirtas vasarį.
Ukrainos prezidentas užsienio reikalų ministru siūlo skirti ambasadorių Vokietijoje Klimkiną
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pasiūlė užsienio reikalų ministru skirti dabartinį šalies ambasadorių Vokietijoje Pavlo Klimkiną, pranešama Aukščiausiosios Rados tinklalapyje.
Jei parlamentas pritars 47 metų P.Klimkino kandidatūrai, jis URM vadovo poste pakeis Andrijų Deščycią.
P.Klimkinas yra didelę patirtį turintis proeuropietiškų pažiūrų diplomatas, aktyviai dalyvavęs derybose dėl asociacijos su Europos Sąjunga sutarties politinės dalies, kurią Kijevas su Bendrija pasirašė kovą.
(papildyta 11.55) Ukrainos naujasis prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pareiškė, kad artimiausiu metu įsakys vienašališkai nutraukti susirėmus su separatistų kovotojais šalies rytuose, vykdydamas platesnį planą, kurio tikslas – užbaigti jau 10 savaičių vykstantį sukilimą.
P.Porošenka sakė, kad Ukrainos saugumo pajėgos vienašališkai nutrauks ugnį, suteikdamos galimybę neteisėtų ginkluotų grupuočių nariams nusiginkluoti, o tiems, kurie pageidaus – palikti šalį.
“(Taikos) planas prasidės nuo mano įsakymo vienašališkai nutraukti ugnį. Iškart po to turime užsitikrinti visų įvykių Donbase dalyvių palaikymą prezidento taikos planui – per labai trumpą laiką“, – provakarietiško lyderio žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax“.
Tačiau kalbėdamasis su žurnalistais Kijeve P.Porošenka konkrečiai nenurodė, kada bus įgyvendintas šis planas.
Pasak prezidento, paliaubos truks labai trumpai, tačiau per tą laiką sukilėliai turės nusiginkluoti, o regione turės būti atkurta tvarka.
„Mes siūlome amnestiją tiems, kas sudės ginklus ir neįvykdė sunkių nusikaltimų. Pasiūlysiu (atverti) koridorių, kad samdiniai turėtų galimybę be ginklų palikti mūsų šalies teritoriją“, – sakė P.Porošenka.
Jis nurodė, kad esmine taikos plano dalimi taps pasiūlymas pakeisti Ukrainos konstituciją ir smarkiai decentralizuoti šalies valdymą.
„Tikimės, kad per labai trumpą laiką daugelis šios padėties dalyvių pademonstruos palaikymą šiam taikos planui. Tikimės, kad bus paleisti įkaitai, nedelsiant palikti užgrobti pastatai; tikimės, kad saugumo garantijomis Donbaso gyventojams pasinaudos daugelis žmonių tame regione“, – pabrėžė P.Porošenka.
Šalies vadovas pridūrė, kad šiuo metu vyksta kruopštus pasirengimas įgyvendinti šį taikos planą.
„Esminis šio plano elementas – valstybės sienos uždarymas. Egzistuoja didžiulė rizika, kad ugnies nutraukimu pasinaudos nusikaltėliai“, – perspėjo jis.
P.Porošenka aiškino, kad taikos plane numatyti 14 politinių žingsnių, kurie bus paskelbti artimiausiomis dienomis.
(papildyta 11.40) Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) trečiadienį pakartojo savo raginimą „nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti“ jos pareigūnus, paimtus įkaitais Ukrainos rytiniame regione, kur vyriausybinės pajėgos kaunasi su prorusiškais separatistais.
Dvi ESBO stebėtojų grupės - iš viso aštuoni užsieniečiai ir jų vertėjas ukrainietis - laikomi separatistų nelaisvėje nuo gegužės pabaigos.
Stebėtojai buvo sulaikytos trijų dienų skirtumu Donecko ir Luhansko srityse. Nuo tada nepavyko užmegzti su jais ryšio.
Anksčiau separatistai buvo sulaikę septynis ESBO stebėtojus, kurie aštuonias dienas buvo laikomi prorusiškų sukilėlių bastione Slovjanske, o gegužės pradžioje paleisti.
„Esama tokių, kurie pastarąsias tris ar dar daugiau savaičių yra laikomi įkaitais... mes raginame nedelsiant ir be jokių sąlygų juos paleisti, tai turi padaryti ir kiti“, - žurnalistams Tokijuje sakė JAV ambasadorius ESBO Danas Baeras (Denas Beras).
Ambasadorius kalbėjo pasibaigus dvi dienas trukusiai ESBO konferencijai, kurią organizavo Japonija. Jos metu aptarta situacija Ukrainoje, kur sukilėliai toliau atkakliai priešinasi centrinei vyriausybei Kijeve.
Keli separatistų lyderiai Slovjanske tvirtino, kad stebėtojai laikomi tame mieste, tačiau kiti sakė nieko apie tai nežinantys ir neįsivaizduojantys, kur jie gali būti.
Pastaruoju metu Ukrainos rytiniuose regionuose, kuriuos kontroliuoja prorusiški separatsitai, smarkiai padaugėjo savavališko sulaikymo ir pagrobimo atvejų, teigia žmogaus teisių aktyvistai ir Jungtinės Tautos.
„Pastarosiomis dienomis ir savaitėmis kovotojai ir ginklai toliau juda per sieną iš Rusijos į Ukrainą, ir mes nematome jokių pastangų tai sustabdyti“, - sakė D.Baeras.
„Mes raginame... Rusijos vyriausybę... imtis veiksmų užtikrinti sienos saugumą, kad būtų garantuota, jog ginklai, medžiagos bei žmonės nejudės per sieną ir neprisidės prie smurto Ukrainoje“, - sakė ambasadorius.
(papildyta 11.15) Dujotiekio sprogimo, įvykusio antradienį Ukrainos Poltavos srityje, priežastis buvo bomba, trečiadienį pareiškė vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.
„Manome, kad sprogstamasis užtaisas buvo padėtas po vamzdį laikančiu betoniniu bloku ir kad sprogimai buvo du“, – A.Avakovas sakė per vyriausybės posėdį.
„Tiriame aplinkybes ... Dabar pagrindinė mūsų tiriama versija – išorinis įsikišimas“, – pridūrė jis.
Ukraina antradienį pareiškė mananti, kad išpuoliu prieš vamzdyną, kuriuo Rusijos dujos tiekiamos vartotojams Europoje, siekiama diskredituoti Ukrainą kaip patikimą tiekėją.
P. Porošenka ir V. Putinas tarėsi dėl paliaubų galimybės Ukrainos rytuose
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos vadovas Petro Porošenka antradienį tarėsi dėl paliaubų galimybės Ukrainoje – tuo metu, kai separatistų sukilimo krečiamame šalies rytiniame regione žuvo du Rusijos televizijos reporterių komandos nariai.
P.Porošenka patikino V.Putiną, kad dėl tų žurnalistų žūties bus pradėtas tyrimas, taip pat žadėjo imtis visų būtinų priemonių apsaugoti reporteriams, nušviečiantiems tą konfliktą, sakoma Kremliaus pranešime, paskelbtame po derybų.
„Buvo aptartas galimų paliaubų karinės operacijos teritorijoje Ukrainos pietryčiuose klausimas“, – nurodė Kremlius.
Maskva anksčiau tūžmingai reagavo į televizijos darbuotojų žūtį, kaltindama Kijevą vykdant „teroro“ kampaniją ir reikalaudama atlikti tyrimą.
Įtampa abiejų šalių santykiuose aiškiai atsiskleidė antradienį, kai nugriaudėjo galingas sprogimas svarbiame vamzdyne, kuriuo dujos iš Sibiro pumpuojamos į Europą. Per tą incidentą pakilo įspūdingas ugnies kamuolys ir 30 metrų aukščio liepsnos.
Panašu, kad tas sprogimas įvyko dėl sumažėjusio slėgio vamzdyno atkarpoje, einančioje per šiaurės rytų Ukrainą, bet Kijevas apkaltino Rusiją įvykdžius „diversiją“.
Tuo tarpu Rusijos žiniasklaidos grupės VGTRK žurnalistas Igoris Korneliukas buvo užkluptas Ukrainos pajėgų puolimo regione netoli sienos su Rusija ir buvo sunkiai sužeistas, kai jam į pilvą pataikė skeveldra.
„Kai buvo atvežtas, jis buvo netekęs sąmonės ir mirė pakeliui į operacinę“, – sukilėlių tvirtove tapusio Luhansko miesto pagrindinės ligoninės direktorius Fediras Solianykas sakė telefonu naujienų agentūrai AFP.
Su juo dirbęs VGTRK garso operatorius Antonas Vološinas iš pradžių buvo laikytas dingusiu, tačiau vėliau buvo patvirtinta, kad jis žuvo per tą pačią ataką.
A.Vološino kūną atakos vietoje rado Ukrainos sukilėliai, o palaikus atpažino jo bendradarbis – operatorius, kuris filmavo tą ataką, bet nenukentėjo, nurodė Rusijos televizija.
Rusijos Tyrimų komitetas nurodė, kad pradėjo tyrimą dėl šių mirčių.
„Reikalaujame, kad Ukrainos pareigūnai atliktų objektyvų šios tragedijos tyrimą ir griežtai nubaustų kaltuosius“, – sakoma ministerijos pareiškime, kuriame Kijevo valdžia kaltinama „pradėjusi tikrą terorą prieš žurnalistus iš Rusijos“.
„Reporteriai be sienų“ pranešė, kad smurtas, paveikiantis žurnalistus Ukrainoje, pasiekė „precedento neturintį lygį“, ir paragino atlikti „nuodugnų ir nešališką tyrimą“.
Italų fotografas Andrea Rocchelli (Andrėja Rokelis) ir jo padėjėjas rusas Andrejus Mironovas gegužės pabaigoje žuvo netoli Slovjansko kaimyniniame Donecko regione.
Ukrainos rytuose per susirėmimus žuvo du Rusijos televizijos reporterių komandos nariai
Du Rusijos televizijos reporterių komandos nariai žuvo antradienį per įnirtingą susirėmimą tarp prorusiškų separatistų ir vyriausybės pajėgų, o šis incidentas išprovokavo audringą reakciją Maskvoje, kuri apkaltino Kijevą vykdant „teroro“ kampaniją.
Rusijos žiniasklaidos grupės VGTRK žurnalistas Igoris Korneliukas buvo užkluptas Ukrainos pajėgų puolimo regione netoli sienos su Rusija ir buvo sunkiai sužeistas, kai jam į pilvą pataikė skeveldra.
„Kai buvo atvežtas, jis buvo netekęs sąmonės ir mirė pakeliui į operacinę“, – sukilėlių tvirtove tapusio Luhansko miesto pagrindinės ligoninės direktorius Fediras Solianykas sakė telefonu naujienų agentūrai AFP.
Su juo dirbęs VGTRK garso operatorius Antonas Vološinas iš pradžių buvo laikytas dingusiu, tačiau vėliau buvo patvirtinta, kad jis žuvo per tą pačią ataką.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
