JAV ambasadorius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) pareiškė, kad Rusija sutelkė dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienos, ir paragino Maskvą imtis veiksmų įtampai sumažinti.
„Mes turime tvirtų įrodymų, kad prie sienos yra dešimtys tūkstančių karių, ir vėl gi ne normaliose taikos meto pozicijose arba nuolatinėse bazėse“, – pirmadienį sakė Danielis Baeras (Danjelis Baeras) žurnalistams po 57-ių ESBO šalių atstovų skubaus susitikimo šiuo klausimu.
Pasak D.Baero ir kitų diplomatų, Rusijos delegacijos atstovai susitikime nekalbėjo.
„Ką Rusijos Federacija turėtų daryti – imtis veiksmų krizei švelninti. Ji atlieka esminį vaidmenį šioje krizėje ir gali imtis aiškių praktinių priemonių jai sušvelninti“, tarp jų bendradarbiauti su tarptautine bendruomene ir leisti tikrinti kariuomenės judėjimą, sakė jis.
15 val. 25 min. Ukrainos prezidentas Turčynovas grasina surengti antiteroristinę operaciją neramiuose rytiniuose regionuose
Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas pirmadienį pagrasino surengti antiteroristinę operaciją rytinėse Luhansko, Donecko ir Charkovo srityse, kur ginkluoti prorusiški demonstrantai praeitą savaitgalį užėmė vietos administracijos pastatus.
„Praeitą naktį buvo įkurtas antikrizinis štabas, o prieš visus, kurie paėmė į rankas ginklus, bus vykdomos antiteroristinės priemonės“, – A.Turčynovas sakė kreipdamasis per nacionalinę televiziją.
Prezidentas pridūrė, kad nuspręsta sustiprinti Ukrainos rytinių sienų apsaugą.
„Tai, kas įvyko vakar, yra Rusijos Federacijos specialiosios operacijos prieš Ukrainą antroji banga“, – pareiškė O.Turčynovas.
Separatistiniai veiksmai rytų Ukrainoje, kur prorusiški demonstrantai užėmė kai kuriuos vietos administracijos pastatus, yra Rusijos suplanuotos specialiosios operacijos „antroji banga“, siekiant suskaldyti kaimyninę šalį, pirmadienį pareiškė Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas.
Kreipdamasis per televiziją, O.Turčynovas pareiškė, kad separatistų veiksmai trijuose rytiniuose miestuose – Charkove, Donecke ir Luhanske – rodo, jog Ukrainos priešai „vykdo Krymo scenarijų“.
Laikinasis prezidentas omenyje turėjo įvykius strategiškai svarbiame Juodosios jūros pusiasalyje, kurį Rusija aneksavo po vietos prorusiškų jėgų surengto separatistinio referendumo.
„Mes to neleisime“, – pabrėžė jis.
O.Turčynovas pagrasino surengti antiteroristinę operaciją neramumų krečiamuose rytiniuose šalies rajonuose.
„Praeitą naktį buvo įkurtas antikrizinis štabas, o prieš visus, kurie paėmė į rankas ginklus, bus vykdomos antiteroristinės priemonės“, – A.Turčynovas sakė kreipdamasis per nacionalinę televiziją.
Prezidentas pridūrė, kad nuspręsta sustiprinti Ukrainos rytinių sienų apsaugą.
13 val. 21 min. Donecke separatistai paskelbė nepriklausomybę ir, iškart, prisijungimą prie Rusijos
Donecko separatistų sušaukta taryba paskelbė apie “Donecko liaudies respublikos” įkūrimą. Šiuo metu regiono administracijos pastate vyksta tarybos posėdis, praneša „ITAR TASS”.
Susirinkusiai miniai pasirodęs vienas iš „tarybos” atstovų paskelbė, kad nuo šiol Doneckas tampa nepriklausoma respublika ir šaukė „Ura!“, teigiama censor.net.ua.
Minia į tai atsakė plojimais ir šūksniais „Rusija, Rusija“. Vėliau „tautos taryba“ priėmė dar vieną sprendimą – naujai sukurtą respubliką prijungti prie Rusijos. Mitinguojantys šią naujieną sutiko šūksniais: „Putinai, gelbėk!“.
Administracijos pastatą užėmę separatistai reikalavo, kad teisėtai išrinkta valdžia priimtų šiuos sprendimus neeilinio susirinkimo metu, tačiau deputatai neatvyko, todėl juos „nušalino nuo pareigų“ ir „suformavo“ „regiono liaudies tarybą“, kuri ir paskelbė apie sprendimą jungtis prie Rusijos.
12 val. 25 min. Charkove prorusiški aktyvistai išvaryti iš vietos administracijos pastato (papildytas)
Prorusiški demonstrantai, kurie savaitgalį užėmė srities administracijos būstinę Ukrainos rytiniame Charkovo mieste, buvo pašalinti iš to pastato, pirmadienį pranešė vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.
„Charkovas. Srities ir miesto administracijos pastatas visiškai išvaduotas nuo separatistų. Prasidėjo darbo procesas, – A.Avakovas pirmadienio rytą parašė socialiniame tinkle „Facebook“. – Ačiū visiems, kurie padėjo. Aš dirbu Charkove. Prašau Charkovo gyventojų palaikyti adekvataus sureguliavimo procesą.“
Tuo tarpu įvykių liudininkai neigė, kad to miesto administracijos pastatas buvo išvaduotas.
Pasak jų, pirmadienį 9 val. 50 min. vietos (ir Lietuvos) laiku įėjimą į tą pastatą saugojo prorusiški aktyvistai, kurių daugelis buvo užsidėję šalmus ir prisidengę veidus kaukėmis.
Priešais įėjimą buvo pastatyta metalinė užtvara ir sukrautos padangos. Tačiau vietoje sekmadienį iškeltos Rusijos trispalvės ant pastato buvo iškelta Charkovo srities vėliava.
Liudininkai taip pat sakė, kad prie to pastato esančioje Laisvės aikštėje renkasi provakarietiškos stovyklos šalininkai, mojuojantys žydros ir geltonos spalvos Ukrainos vėliavomis.
Sekmadienio vakarą prorusiškų pažiūrų aktyvistai Charkovo tarybos pastatą, beveik nesipriešinant jį apsupusioms stiprioms milicijos pajėgoms.
Maždaug po pusvalandžio nuo šturmo pradžios protestuotojai nuo pastato numetė Ukrainos vėliavą ir vietoje iškėlė Rusijos trispalvę.
Demonstrantai taip pat užėmė vyriausybinius pastatus rytiniuose Donecko ir Luhansko miestuose.
Šie neramumai tapo dar vienu iššūkiu provakarietiškiems lyderiams Kijeve, atėjusiems į valdžią po to, kai vasario 22 dieną buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Naujiesiems lyderiams tenka vadovauti ekonomikai, atsidūrusiai prie žlugimo slenksčio dėl dešimtmečius trukusio netinkamo valdymo ir korupcijos.
Rusija yra sutelkusi stiprias pajėgas prie sienų su Ukraina, o praeitą mėnesį Maskva aneksavo Krymo regioną. Keli rytiniai regionai dabar nori surengti referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos, kai Ukrainoje vyks pirmalaikiai prezidento rinkimai gegužės 25 dieną.
11 val. 28 min. Rusija kursto neramumus, siekdama dingsties pasiųsti savo pajėgas ir „suskaldyti“ Ukrainą, sako premjeras (papildytas)
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pirmadienį apkaltino Rusiją kurstant neramumus rytinėje šalies dalyje, kur prorusiški protestuotojai užėmė kelis vyriausybinius pastatus, ir tvirtino, kad Maskva stengiasi „suskaldyti“ savo kaimynę.
„Pirmiausiai noriu kreiptis į visus Ukrainos rytinių sričių gyventojus. Visiems absoliučiai aišku, kad vyksta prieš Ukrainą, Donecką, Luhanską ir Charkovą nukreipto plano įgyvendinimas. Planas (turintis tapti dingstimi) užsienio pajėgoms peržengti sieną ir užimti šalies teritoriją – tačiau to mes neleisime", – A.Jaceniukas sakė per ministrų kabineto posėdį.
Premjeras sakė esantis įsitikinęs, kad tų regionų žmonės norėtų gyventi vieningoje šalyje.
"Bet kokie raginimai pareiti prie federalizacijos yra mėginimas sunaikinti Ukrainos valstybingumą. Šis scenarijus parašytas Rusijos Federacijos, o jo vienintelis tikslas – suskaldyti ir sunaikinti Ukrainą. Taip pat paversti dalį Ukrainos vergovės teritoriją, kur galiotų Rusijos Federacija diktatas. To nebus", - pabrėžė jis.
Pasak A.Jaceniuko, Ukraina pati spręs, kaip keisti savo konstituciją ir kokias galias suteikti regionams.
Premjeras ragino rytinių regionų gyventojus elgtis atsakingai ir padaryti viską, kad būtų išsaugotas Ukrainos teritorinis vientisumas.
Jis taip pat paneigė pranešimus, esą Rusija atitraukė savo pajėgas iš Ukrainos pasienio.
"Faktiškai niekas jokių pajėgų neatitraukė, - pažymėjo vyriausybės vadovas, pridūręs, kad informacija, esą Rusijos Federacija sumažino prie abiejų šalių sienos sutelktas stiprias pajėgas, yra "ne kas kitas, o ženklas, kad jie nori parodyti, jog atitraukė pajėgas".
A.Jaceniukas sakė, kad tos pajėgos yra 30 kilometrų pločio ruože palei Ukrainos sieną.
Premjeras atkreipė dėmesį, kad prieš mėnesį rytiniuose regionuose vykusių mitingų, kuriuose dalyvaudavo tūkstančiai žmonių, "dingo", tačiau kiekvienoje srityje liko radikaliai nusistačiusių asmenų grupės, kurias sudaro iki 1,5 tūkst. aktyvistų "su specifiniu rusišku akcentu, kurie, koordinuodami savo veiklą su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis, sekmadienį organizavo neramumus, užėminėjo administracijos pastatus ir destabilizavo padėtį".
11 val. 17 min. Donecke prorusiški demonstrantai užėmė Ukrainos saugumo tarnybos pastatą
Prorusiški protestuotojai pirmadienį paryčiais užėmė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) būstinę rytiniams Donecko mieste, pranešė aktyvistai ir pareigūnai.
Promaskvietiško „Donbaso liaudies savigynos“ judėjimo aktyvistai socialiniuose tinkluose rašė, kad demonstrantai aplink tą pastatą stato barikadas ir kad „vykdoma archyvų bei dokumentų revizija“.
Sekmadienį prorusiški demonstrantai užėmė Donecko, esančio už maždaug 40 kilometrų nuo sienos su Rusija, miesto ir srities administracijos pastatą.
Donecko srities prokuratūra pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl masinių neramumų.
Prokuratūra nurodė, kad Donecko milicija „imasi veiksmų, siekiant išvaduoti Ukrainos saugumo tarnybos pastatus“.
Pirmadienį apie 3 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku „grupė agresyviai nusiteikusių jaunuolių įsiveržė į Ukrainos saugumo tarnybos valdybos pastatą ir, nekeldami aiškių reikalavimų, užėmė patalpas“.
10 val. 59 min. Rusija stengiasi „suskaldyti“ Ukrainą, sako premjeras
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pirmadienį apkaltino Rusiją kurstant neramumus rytinėje šalies dalyje, kur prorusiški protestuotojai užėmė kelis vyriausybinius pastatus, ir tvirtino, kad Maskva stengiasi „suskaldyti“ savo kaimynę.
„Yra planas destabilizuoti padėtį; planas (turintis tapti dingstimi) užsienio pajėgoms peržengti sieną ir užimti šalies teritoriją – tačiau to mes neleisime, – A.Jaceniukas sakė per ministrų kabineto posėdį. – Šis scenarijus parašytas Rusijos Federacijos, o jo vienintelis tikslas – suskaldyti Ukrainą.“
10 val. 58 min. Luhanske prorusiškiems demonstrantams šturmuojant SBU pastatą sužeisti devyni žmonės
Ukrainos rytiniame Luhansko mieste prorusiškiems demonstrantams šturmuojant Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pastatą buvo sužeisti devyni žmonės, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Milicija nurodė, kad tarp nukentėjusiųjų per neramumus mieste, esančiame vos už 25 kilometrų nuo Rusijos sienos, buvo 21 metų kariškis, patyręs stuburo traumą kaklo srityje, taip pat 38 metų ekspertas kriminalistas, kuriam buvo supjaustytas dešinys delnas.
Kiti sužeistieji – 16–60 metų vietos gyventojai, o vieno iš jų tapatybė dar nenustatyta.
Sekmadienį prorusiškos stovyklos mitingo dalyviai šturmavo SBU vietos padalinio būstine ir įsiveržė į pastatą, išlaužę duris. Vietos žiniasklaida pranešė, kad demonstrantai į pradžių į pastatą svaidė kiaušinius, vėliau – akmenis, dūminį užtaisą ir Molotovo kokteilį, tačiau liepsnos buvo greitai užgesintos.
Prokuratūra pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl masinių neramumų.
Vėliau milicija pranešė, kad į protestuotojų rankas pateko SBU pastate laikyti šaunamieji ginklai.
Pirmadienį paskelbtame VRM pranešime sakoma, kad nežinomi asmenys praeitą naktį pastatė barikadas pagrindiniame Luhansko prospekte.
Luhansko milicija nurodė, kad buvo paskelbta aukšto lygio saugumo parengtis ir kad pareigūnai blokuoja visus įvažiavimus į miestą.
10 val. 57 min. Kryme Rusijos kariškis nužudė ukrainiečių karininką
Ukrainos gynybos ministerija patvirtino, kad vienas Rusijos kariškis nužudė ukrainiečių karininką.
„Patvirtiname ukrainiečių karininko žūtį Novofedorivkos kaime Kryme“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė ministerijos spaudos tarnybos pareigūnai.
Pranešime sakoma, kad rusų kariškis ukrainiečių karininką nušovė šalia bendrabučio, kuriame karininkas gyveno.
Tuo tarpu Karinių ir politinių studijų centro direktorius Dmytro Tymčukas savo „Facebook“ puslapyje pirmadienį parašė, kad „23 val. 45 min. rusų kariškis, jaunesnysis seržantas J.S.Zaicevas, dviem iš arti paleistais šūviais nužudė pajėgų 1100-ojo dalinio kariškį, majorą K., kuris rengėsi išvykti į pagrindinę (Ukrainos) teritorijos dalį, jo bendrabučio kambaryje“.
Pasak D.Tymčuko, kapitoną A.Jermolenką, kuris taip pat buvo tame kambaryje, rusų kariai sumušė ir pagrobė. D.Tymčukas pridūrė, kad rusų kariai pasiėmė ir nužudyto ukrainiečių majoro palaikus.
09 val. 39 min. Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas pranešė, kad pavyko atgauti Charkovo administracinį pastatą.
"Administracijos pastatas visiškai išlaisvintas nuo separatistų. <....> Ačiū tiems, kas padėjo. Aš dirbu Charkove. Prašau miestiečių palaikyti adekvataus sureguliavimo procesą", - savo paskyroje "Facebook" rašė ministras.
Nedidelė grupė proeurorietiškų protestuotojų sekmadienį buvo priversta atsiklaupti ant kelių žeminančiam ritualui Ukrainos antrajame didžiausiame Charkovo mieste.
„Šliaužkit į savo Europą!“ – šaukė gerokai gausesnė prorusiška minia, sučiupusi tą grupę neaiškiomis aplinkybėmis po to, kai abi stovyklos surengė taikius protestus mieste, esančiame šalies rytuose, vos už 40 kilometrų nuo sienos su Rusija, tapusiame vienu iš karščiausių kovos tarp Rytų ir Vakarų kovos dėl Ukrainos ateities židinių.
Minia šūkavo ir skandavo „Charkovas – rusiškas miestas!“, plūsdami savo išsigandusias aukas, ropojančias ant kelių akmenimis grįsta gatve. Juos saugojo riaušių milicijos pareigūnai, suformavę koridorių, tačiau beveik nesistengę sustabdyti patyčių.
Tie vyrai, kurie buvo apspjaudyti, apspardyti ir apstumdyti, galiausiai buvo nutempti į laukiantį milicijos automobilį.
Padėtis smarkiai pašlijo, kai Charkovo centrinėje Laisvės aikštėje, kuri yra viena didžiausių Europoje, maždaug valanda anksčiau prasidėjo gana taikus mitingas.
Prorusiški judėjimų aktyvistai teigia, kad autonomijos jie reikalauja todėl, kad nuogąstauja dėl vasarį į valdžią atėjusios provakarietiškos vyriausybės veiksmų.
Rusakalbiai, sudarantys gyventojų daugumą Ukrainos rytuose, jaučiasi esantys artimesni Maskvai, kuri kaltinama kurstanti separatistines nuotaikas tame regione ir raginanti pertvarkyti Ukrainą į federacinę valstybę.
Šis reikalavimas skamba tuo metu, kai Rusijos pajėgos užėmė Krymą, kuriame irgi daugumą sudaro rusakalbiai, reaguodama į Kremliaus palaikomos vyriausybės nuvertimą Kijeve.
„Ši naujoji vyriausybė į valdžią atėjo jėga, – piktinosi 31 metų Emilija Belkina, trijų vaikų motina. – Suprantat – su šautuvais rankose, ir mes neturime savo atstovo naujoje vyriausybėje.“
„Mums reikia federalizacijos – tai vienintelis mus galintis išgelbėti dalykas“, – pridūrė ji.
Kai apie 2 000 žmonių susirinko prie didžiulės Lenino statulos, Antrojo pasaulinio karo laikų melodijos ir radijo transliacijų įrašai įaudrino bedantes bobutes, jaučiančias nostalgiją Sovietų Sąjungai, taip pat jaunesnių kartų atstovus, kuriems Kijevas ir vakarietiški siekiai atrodo pernelyg tolimi.
„Federalizacija reikštų bent jau didesnę autonomiją ir daugiau galių mūsų regionui, įskaitant teisę patiems rinktis, kaip gyventi“, – sakė 32 metų Aleksandras, dirbantis įmonėje, gaminančioje elektronines aviacijos sistemas šiame pramonės centre, labai priklausomame nuo prekybos su Rusija.
Už kelių šimtų metrų, prie Ukrainos nacionalinio poeto Taraso Ševčenkos paminklo, vykstantis proeuropietiškos stovyklos mitingas buvo panašus į šeimos iškylą: grojo pučiamųjų orkestras, o vaikai ir šunys lakstė šalimais esančiame žaliuojančiame parke.
Padidėjus įtampai dėl sučiuptų grupės proeuropietiškų demonstrantų pažeminimo, greitai pasklido žinia, kad promaskvietiškos jėgos Donecko mieste užėmė vietos administracijos būstinę, nesipriešinant milicijai, o Luhanske jie įsiveržė į vietos saugumo tarnybos pastatą.
„Visi į regiono tarybą! Palaikykime Donecką ir Luhanską!“ – kalbėtojas ragino minią, susirinkusią prie Lenino paminklo.
Didžiulis regiono tarybos pastatas, esantis kitoje Laisvės aikštės pusėje, buvo jau kelias valandas budriai saugumas apie 500 milicininkų, išsirikiavusių eilėmis. Šalmuoti ir metaliniais skydais prisidengę pareigūnai atrodė kaip neįveikiama siena.
Saulei leidžiantis už Lenino paminklo ir aikštėje nutįsus jo didžiuliam šešėliui, minia dar padidėjo. Prie regiono tarybos triukšmingai atvažiavo automobilių kolona, ir kurių pasipylė daugiau protestuotojų, nešančių įvairiais prorusiško judėjimo vėliavas.
Po valandos protestuotojai, padrąsinti aktyvistų sėkmės kituose miestuose ir skanduodami „Rusija!“, puolė policijos užtvaras.
Tačiau pareigūnams buvo įsakyta nenaudoti jėgos, tad jie atsitraukė beveik nesipriešindami. Protestuotojai užplūdo pastatą, numetė nuo jo Ukrainos vėliavą ir vietoje jos iškėlė Rusijos trispalvę.
Protestuotojams džiūgaujant ir fotografuojant, milicininkai lūkuriavo šalia, pasirėmę ant savo skydų, juokaudami ir šnekėdamiesi su minia bei rūkydami.
Kitapus sienos Rusijai sutelkus apie 40 tūkst. karių, o dviejų svarbių miestų taryboms perėjus į promaskvietiškų protestuotojų rankas, Kijevo naujajai vyriausybei kyla naujas didelis iššūkis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
