Prieš balsavimą dėl biudžeto, įvykusį anksti ryte, deputatai priėmė virtinę teisės aktų, numatančių griežto taupymo priemones, įskaitant pataisą, numatančią papildomą importo apmokestinimą. Premjeras Arsenijus Jaceniukas perspėjo, kad tas priemones gali neigiamai įvertinti Ukrainos užsienio prekybos partneriai.
Užsienio valiutos atsargos sumažėjo daugiau negu perpus nuo šių metų pradžios ir šiuo metu yra mažiausios per pastaruosius 10 metų, nes Kijevas turėjo grąžinti skolas Rusijai už gautas gamtines dujas ir sustiprinti silpnėjančią griviną.
A.Jaceniukas sakė, kad biudžetas dar galės būti koreguojamas po derybų su Ukrainos rėmėjais Vakarų šalyse.
„Virtinė straipsnių bus pakeisti priklausomai nuo to, ką sutarsime su tarptautiniais skolintojais“, – „Interfax“ citavo jo pasisakymą Aukščiausioje Radoje. Premjeras nurodė, kad tos derybos prasidės sausio 7 dieną.
Balsavimas buvo atidėtas, tęsiantis debatams dėl pataisų, kurios turėjo būti priimtos prieš patvirtinant biudžetą. Kai kurie argumentavo, kad bus nesąžiningai padidintos kainos ukrainiečiams, kurių daugelis jau dabar sunkiai suduria galus, ekonomikai svyruojant ant bankroto slenksčio.
Ukrainos užsienio valiutos atsargos šiuo metu nesiekia nė 10 mlrd. dolerių (28 mlrd. litų), tad jų vos užtektų tik dviem mėnesiams importo.
Pagal vieną iš naujų įstatymų bus įvestas 10 proc. muitas importuojamiems maisto produktams, o kitoms importuojamoms prekėms, išskyrus strateginius išteklius, tokius kaip dujos – 15 proc. muitas.
„Gali kilti problemų su mūsų prekybos partneriais“, – A.Jaceniukas sakė parlamentui ir rekomendavo numatyti, kad šios pataisos įsigalios tik po vyriausybės konsultacijų su tarptautiniais partneriais.
Premjeras pažymėjo, kad naujame biudžete didžiausias dėmesys skiriamas gynybos ir saugumo išlaidoms, kurios sieks 90 mlrd. grivinų (16 mlrd. litų).
Per metus, kuriuos žymėjo revoliucija ir karas su prorusiškais separatistais, grivinos kursas nusmuko į rekordines žemumas. Taip pat stringa ekonomika, kuri, kaip prognozuojama, ateinančiais metais susitrauks 4,3 procento.
Šį mėnesį Kijevas pareiškė, kad TVF programa turėtų būti išplėsta, pablogėjus šalies ekonomikos perspektyvai, bet fondas ir kiti Ukrainos rėmėjai Vakaruose leido suprasti, kad bet kokia tolesnė finansinė pagalba priklausys nuo Kijevo gebėjimo vykdyti seniai žadamas reformas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
