Tačiau kai kurie veikėjai pripažino, jog Vakarų šalys turi nedaug priemonių, išskyrus ekonomines ir diplomatines sankcijas, kuriomis jau anksčiau buvo grasinta, o kritikai sako, jog JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos pastangos yra per menkos ir pernelyg pavėluotos – po daugelį metų vykdytų pastangų užmegzti draugiškesnius santykius su Maskva.
21 val. 30 min. Ukrainos jūrų pajėgų laivas atrėmė ginkluotų užpuolikų reidą
Kryme esančio Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivo „Slavutič“ įgula antradienį atrėmė mėginimą jį užimti, kurį surengė ginkluoti užpuolikai, pranešė Gynybos ministerija.
„Ginkluoti asmenys buksyru priplaukė prie laivo borto, tačiau įgula jiems pasipriešino jėga. Buvo mėginama įlaipinti abordažo komandą, pagrobti laivą, ginklus ir jūreivius“, – ministerijos spaudos tarnyba citavo antvandeninių laivų brigados vadą kapitoną Vitalijų Zviahyncevą.
Šiuo metu Ukrainos jūrų pajėgų laivus toliau blokuoja Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai, nurodoma ministerijos pranešime.
„Visi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariniai daliniai ir laivai, dislokuoti Krymo autonominėje respublikoje, vykdo Gynybos ministerijos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo įsakymus“, – pridūrė ministerija.
20 val. 02 min. Putino teiginiai apie Krymą neapgaus nė vieno
Vašingtonas, kovo 4 d. (AFP-BNS). JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino mėginimas pateisinti įsiveržimą į Krymą „nieko neapkvailins“, ir pabrėžė, kad rusų „kišimąsis“ atstums valstybes tolyn nuo Maskvos.
Tačiau B.Obama dar pažymėjo, kad esama „pranešimų“, jog V.Putinas, surengęs spaudos konferenciją, stabtelėjo kuriam laikui, kad apmąstytų galimus savo veiklos dėl krizės variantus.
Pasak B.Obamos, Europos Sąjunga ir sąjungininkės, kaip Kanada ir Japonija, visos yra įsitikinusios, kad Rusija pažeidė tarptautinę teisę.
„Atrodo, kad prezidentas Putinas turi įvairių teisininkų, galbūt skirtingų interpretavimo variantų. Tačiau aš nemanau, kad tai ką nors apkvailina“, – sakė B.Obama vienoje mokykloje Vašingtono apygardoje.
Politinių priešininkų lakomas silpnu veikėju per šią krizę B.Obama ginčijo teiginį, kad siųsdamas tūkstantinę kariuomenę į Krymą, Ukrainos dalį, Rusijos lyderis parodo esąs stiprus.
Anot jo, yra kitaip, – tokie veiksmai „atspindi tai, kad greta Rusijos esančios šalys yra labai sunerimusios ir įtariai žiūri į tokį kišimąsi“.
„Jei jau taip, tai visa tai tik pastūmės daugelį šalių tolyn nuo Rusijos“, – pasakė B.Obama.
19 val. 05 min. J. Kerry pasmerkė Rusijos „agresijos aktą“ Ukrainoje
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) antradienį pasmerkė, jo žodžiais, Rusijos „agresijos aktą Ukrainoje“ ir pakartojo, kad Vašingtonas gerbia buvusios sovietų respublikos teritorinį vientisumą.
„Jungtinės Valstijos dar kartą patvirtina savo pagarbą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui. Remdamiesi tarptautine teise mes smerkiame Rusijos Federacijos agresijos aktą, – sakė J.Kerry. – Nėra nieko stipraus tame, ką daro Rusija“.
Jungtinės Valstijos „neieško konfrontacijos“ Ukrainoje, sakė J.Kerry spaudos konferencijoje Kijeve.
„Mes neieškome konfrontacijos. Yra geresnis būdas Rusijai ginti savo teisėtus interesus Ukrainoje“, – pareiškė jis žurnalistams.
J.Kerry kaltino Rusiją, kad ši ieško „preteksto“ įsiveržimui į Ukrainą, kai iš tikrųjų jau kontroliuoja visą strategiškai svarbų Krymo pusiasalį.
„Manau, kad visiškai aišku, jog Rusija labai stengiasi sukurti pretekstą, kad galėtų veržtis toliau“, – sakė J.Kerry žurnalistams po susitikimo su Ukrainos naująją valdžia Kijeve.
18 val. 10 min. L. Linkevičius JT susitikime pasmerkė Rusijos invaziją į Krymą
Vilnius, kovo 4 d. (BNS). Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos aukšto lygio susitikime Ženevoje pasmerkė Rusijos invaziją į Krymą ir šios Ukrainos teritorijos okupaciją.
Kaip informavo Užsienio reikalų ministerija, L.Linkevičius paragino Rusiją nedelsiant nutraukti karinės agresijos veiksmus ir pradėti konsultacijas pagal tarptautinės teisės numatytus mechanizmus.
Ministras taip pat pasveikino Ukrainos sprendimą pakviesti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Europos Tarybos specialiąsias misijas siekiant užtikrinti tinkamą žmogaus teisių apsaugą visoje Ukrainos teritorijoje.
Pasak pranešimo, susitikime L.Linkevičius, be kita ko, išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Sirijoje ir pakvietė abi konflikto puses įsitraukti į Ženevos procesą siekiant taikaus konflikto sprendimo, taip pat paragino nedelsiant nutraukti smurtą Centrinės Afrikos Respublikoje, kvietė remti nacionalines pastangas siekiant taikos, saugumo ir teisės viršenybės atkūrimo.
Ministras taip pat pranešė apie Lietuvos siekį tapti Žmogaus teisių tarybos nare 2022–2024 metų kadencijai.
Žmogaus teisių taryba yra pagrindinė JT žmogaus teisių apsaugos institucija, įsteigta 2006 metais. Lietuva JT Žmogaus teisių taryboje turi šalies stebėtojos statusą.
17 val. 52 min. Rusijos karo laivai blokuoja Kerčės sąsiaurį
Kijevas, kovo 4 d. („Reuters“-BNS). Rusijos kariniai laivai blokavo Ukrainos Krymo pusiasalį nuo Rusijos skiriantį Kerčės sąsiaurį, antradienį pranešė Ukrainos pasienio apsaugos tarnyba.
Pasienio apsaugos patruliai informavo, kad rusų kariai kontroliuoja siaurą kanalą iš Krymo pusės, o Rusijos pusėje buvo pastebėti šarvuoti automobiliai.
„Kerčės sąsiaurį blokuoja du Rusijos laivai – iš šiaurės ir iš pietų“, – sakė pasienio apsaugos vado pavaduotojas Pavelas Šišurinas žurnalistams.
Rusijos kariuomenė šios informacijos nepatvirtino.
17 val.50 min. Krymo operaciją kritikavęs rusų filosofijos profesorius atleistas iš garsaus Maskvos instituto MGIMO
Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto (rus. MGIMO) Filosofijos katedros profesorius Andrejus Zubovas atleistas iš tarnybos po savo straipsnio žurnale „Vedomosti“; profesorius jame kritikavo galimą rusų karinių pajėgų įvedimą į Krymą, pranešama BBC tinklalapyje.
Apie jo atleidimą iš instituto pranešė profesoriaus duktė Irina Bobrinskaja ir televizijos kanalo „Dožd“ (Lietus) vedėjas Nikita Belogolovcevas.
Straipsnyje „Eto uže bylo“ (Tai jau buvo) autorius palygino galimą kariuomenės įvedimą į Krymą su Austrijos prijungimu prie Trečiojo Reicho 1938 metais.
Anot A.Zubovo, karinės operacijos atveju Rusijos sugadintų santykius ir su Vakarais, ir su Ukraina.
Kaip nurodoma tinklalapyje kasparov.ru, A.Zubovas, beje, sekmadienį dalyvavęs antikarinėje demonstracijoje Maniežo aikštėje, kitame straipsnyje rašė, kad Rusijos karinių pajėgų įvedimas į Ukrainos teritorija gali virsti karo pradžia.
„Užsienio kariuomenės įvedimas į kitos valstybės teritoriją, be pastarosios leidimo, – tai yra agresija. Kai uniformuoti asmenys be skiriamųjų ženklų užima parlamentą, – tai savivalė“, – parašė profesorius.
17 val. 08 min. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), didėjant krizei Kryme, antradienį atskrido į Kijevą susitikti su Ukrainos laikinąja vyriausybe.
Su J.Kerry atvykę pareigūnai sakė, kad per trumpą jo vizitą JAV pasiūlys 1 mlrd. dolerių paskolą finansinius sunkumus išgyvenančiai Ukrainai. Tai būtų dalis tarptautinės paskolos.
Prorusiškoms pajėgoms beveik visiškai perėmus Krymo pusiasalio kontrolę, JAV pareigūnai pareiškė, kad Maskva per kelias dienas gali sulaukti sankcijų.
„Manau, kad bus imtasi veiksmų dėl sankcijų, labai gali būti, kad (tai įvyks) vėliau šią savaitę, o sankcijų yra visas spektras“, – sakė vienas J.Kerry lydintis pareigūnas, nenorėjęs būti įvardytas.
J.Kerry turėtų susitikti su Ukrainos laikinuoju prezidentu Oleksandu Turčynovu ir naujuoju premjeru Arsenijumi Jaceniuku.
Valstybės sekretorių kelionėje lydintiems žurnalistams pareigūnai sakė, kad Vašingtonas suteiks naujajai vyriausybei labai reikiamą finansinę pagalbą.
JAV iždo sekretorius Jacobas Lew (Džeikobas Liu) antradienį išplatintame pareiškime pranešė, kad vyriausybė „bendradarbiauja su Kongresu ir Ukrainos vyriausybe, kad suteiktų 1 mlrd. JAV dolerių paskolos garantijas; ši paskola skiriama pažeidžiamiausiems Ukrainos namų ūkiams apsaugoti nuo poveikio, kurį turės neišvengiamas ekonomikos sureguliavimas“.
„JAV imasi skubių veiksmų, kad suteiktų techninę ekspertizę ir padėtų Ukrainos nacionaliniam bankui bei Finansų ministerijai atremti pagrindinius iššūkius“, – sakė su J.Kerry keliaujantis pareigūnas.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ antradienį pareiškė, kad nuo lapkričio nutraukia dujų Ukrainai tiekimą sumažinta kaina, tačiau Kijevui pasiūlė iki 3 mlrd. JAV dolerių siekiančią paskolą jo skolai padengti.
16. val. 40 min. Turkija pakėlė naikintuvus, kai buvo pastebėti palei pakrantę skrendantis rusų lėktuvas
Turkijos karinės oro pajėgos pakėlė į orą aštuonis naikintuvus, pastebėjus, kad palei Turkijos pakrantę Juodojoje jūroje skrenda rusų žvalgybinis lėktuvas, pranešė antradienį turkų kariškiai.
Incidentas įvyko pirmadienį, bet rusų lėktuvas iš tiesų skrido tarptautine oro erdve, nurodoma Generalinio štabo tinklalapyje.
Kitoje jūros pusėje yra Krymo pusiasalis, virtęs Rusijos ir Ukrainos į Vakarus orientuotos vyriausybės priešpriešos centru.
Turkija yra NATO narė; jos teritorija ribojasi su pietiniu Juodosios jūros krantu.
15 val. 12 min. NATO pajėgos kartu su Ukrainos flagmanu „Hetman Sahaidačnyj“ įplaukė į Juodąją jūrą
JAV išsiuntė į Juodąją Jūrą lėktuvnešį „USS George H. W. BŽiush“ dėl Rusijos kariuomenės intervencijos į Krymą, praneša censor.net.ua, remdamiesi „ICTV“. Taip šalis tikisi greičiau sureaguoti, jeigu įvykiai Krymo pusiasalyje pakryptų netinkama linkme.
Lėktuvnešį lydi dar septyniolika kitų laivų ir trys povandeniniai laivai, kurie kovo 3-iąją įplaukė iš Egėjo jūros. Taip pat tikinama, kad lėktuvnešis ant savo denio gabena 90 orlaivių, iš jų – kelių rūšių sraigtasparniai, keli F-22 naikintuvai. Kiekvienas povandeninis laivas turi keturias raketų angas, kuriais galima paleisti branduolinį ginklą.
12.val. 30 min. Vokiečių užsienio reikalų ministras: Ukrainos sprendimo nematyti
Ukrainos krizės „sprendimo nematyti“, antradienį po „sunkaus“ pokalbio Ženevoje su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu sakė Vokietijos diplomatijos vadovas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris).
„Sunkiai, ilgai ir labai rimtai kalbėjausi, bet to nepakako (norint) pasakyti, kad sprendimas matosi“, – sakė F.-W.Steinmeieris reporteriams po vėlai pirmadienį įvykusio susitikimo su S.Lavrovu.
„Negaliu kelti vėliavos ir sakyti, kad esame kelyje į sprendimo suradimą ir kad Ukraina ir Rusija netrukus pradės kalbėtis“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras.
11 val. 08 min. JAV gali sulaukti pasekmių, jeigu paskelbs sankcijas Rusijai, sako Kremliaus patarėjas
Vienas Kremliaus patarėjas antradienį perspėjo, jog jeigu Jungtinės Valstijos paskelbtų sankcijas Rusijai dėl krizės Ukrainoje, Maskva gali būti priversta nebenaudoti dolerio kaip atsargų valiutos ir atsisakyti mokėti bet kokias skolas JAV bankams.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Sergejus Glazjevas, kuris dažnai tampa Kremliaus griežtosios linijos ruporu, tačiau pats nepriima politinių sprendimų, sakė, jog Vašingtonui nusprendus įšaldyti Rusijos verslo įmonių ir asmenų sąskaitas Maskva rekomenduotų visiems JAV valstybinių obligacijų turėtojams jas parduoti.
09 val. 50 min. Krymą užėmusios Rusijos pajėgos paleido perspėjamuosius šūvius
Rusijos pajėgos, perėmusios kontrolę vienoje karinių oro pajėgų bazėje Krymo regione, antradienį paleido perspėjamuosius šūvius į orą, kai apie 300 Ukrainos karių, anksčiau dirbusių tame oro uoste, mėgino grįžti į savo tarnybos vietą.
Apie 12 Rusijos karių, antradienį saugojusių Belbeko oro bazę, esančią į šiaurę nuo Sevastopolio miesto, perspėjo atėjusius neginkluotus Ukrainos karius nesiartinti. Jie paleido kelis perspėjamuosius šūvius į orą ir pareiškė šaudysiantis į žmones, jeigu ukrainiečiai prie jų artinsis.
Ukraina kaltina Rusiją surengus karinę invaziją, o Maskva, kuri nepripažįsta naujosios Ukrainos vyriausybės, sako siekianti apsaugos toje šalyje gyvenančius rusakalbius.
Šie šūviai buvo pirmieji, paleisti Rusijos pajėgų, nuo praeito savaitgalio stiprinančių kontrolę Krymo pusiasalyje. Kaip teigia Ukrainos pareigūnais, tame regione Rusija sutelkė 16 tūkst. karių.
Kitur Kryme antradienio paryčiais nevyko jokie susirėmimai. Pirmadienį Ukrainos valdžia teigė, kad Rusija paskelbė ultimatumą dviem Ukrainos karo laivams, stovintiems Sevastopolio uoste, reikalaudama, kad jie pasiduotų iki antradienio 5 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Tačiau sukakus tam terminui, nė viena pusė nesiėmė jokių veiksmų.
Rusijos gynybos ministerijos atstovas Vladimiras Anikinas pirmadienį sakė, kad joks ultimatumas nebuvo paskelbtas.
09 val. 27 min. ESBO ruošiasi siųsti stebėtojų misiją į Ukrainą
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienį savo neeiliniame posėdyje pritarė pasiūlymui įkurti ir pasiųsti į Ukrainą specialią stebėtojų misiją.
„Šiandien buvo aptariamas ir sulaukė didelio palaikymo pasiūlymas pasiųsti į Ukrainą stebėtojų misiją“, – po to posėdžio naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos pasiuntinys Igoris Prokopčiukas.
09 val. 18 min. Rusijos prezidentas Putinas įsakė baigti nepaprastąjį karinių pajėgų parengties patikrinimą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė daliniams, dalyvavusiems šią savaitę paskelbtame nepaprastajame ginkluotųjų pajėgų parengties patikrinime, grįžti į savo bazes, Rusijos naujienų agentūros antradienį citavo Kremliaus atstovą.
V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad karinės pratybos, kurios, anot Maskvos, nėra susijusios su įvykiais Ukrainoje, buvo sėkmingos. Tose pratybose dalyvavo Vakarų ir Centrinės karinių apygardų daliniai, įskaitant dislokuotus netoli sienos su Ukraina.
Maskva neigė, kas šios pratybos, pradėtos praeitą savaitę, kaip nors susijusios su įvykiais Ukrainoje, nors V.Putinas sakė turintis teisę dislokuoti karius toje šalyje, kad apsaugotų ten esančius Rusijos piliečius ir vietos rusakalbius.
Pratybos baigėsi planuotu laiku.
Rusijos lyderis pirmadienį, paskutinę pratybų dieną, asmeniškai stebėjo tuos manevrus, nerodydamas jokios reakcijos į Vakarų šalių perspėjimus, kad Rusijai gali būti paskelbtos sankcijos dėl faktinės okupacijos Ukrainos pietiniame Krymo regione.
„Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Vladimiras Putinas įsakė pajėgoms ir daliniams, dalyvavusioms karinėse pratybose, grįžti į savo bazes“, – naujienų agentūros citavo D.Peskovą.
Apie Rusijos pajėgų judėjimą Kryme Kremliaus atstovas neužsiminė.
09 val. 17 min. Rusijos pajėgos neperžengė Ukrainos šiaurinės sienos, sako pasieniečiai
Vienas aukšto rango Ukrainos sienų apsaugos pareigūnas pirmadienį nurodė, kad jokios Rusijos ginkluotosios pajėgos neįžengė į šalies teritoriją per šiaurinę sieną.
„Atliekame nuolatinę stebėseną. Tiesa, kad esama (ginkluotųjų pajėgų), dislokuotų (Rusijos) regionuose (besiribojančiuose su Ukraina). Jos pradėjo pratybas prieš savaitę ir juda savoje teritorijoje. Jos nepriartėjo prie nacionalinės sienos“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Sienos apsaugos Rytų regiono departamento viršininkas Mironas Sydoras.
JAV diplomatijos vadovas vyksta į Ukrainą, Vakarų šalims tariantis dėl sankcijų Rusijai
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) dar kartą pademonstruos Amerikos palaikymą naujajai Ukrainos vyriausybei, atvykęs į Kijevą, kai Vašingtonas ir jo pagrindiniai sąjungininkai svarsto, ar skelbti Maskvai sankcijas dėl karinio įsibrovimo į strategiškai svarbų Krymo regioną.
J.Kerry į Ukrainos sostinę išskrido pirmadienį.
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai paskelbė, jog V.Putinas turi iki ketvirtadienio atšaukti pajėgas iš Krymo – kitaip bus įšaldytos jau seniai vykstančios derybos dėl vizų režimo liberalizavimo ir ekonominio bendradarbiavimo.
ES sankcijos sustabdytų Rusijos gamtinių dujų, urano ir akmens anglių eksportą į Bendriją, kuri yra didžiausia Maskvos klientė. Tačiau Vakarų šalių vyriausybės pripažįsta turinčios nedaug priemonių, išskyrus ekonomines ir diplomatines sankcijas. Kritikai sako, jog JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos pastangos yra per menkos ir pernelyg pavėluotos.
JAV ir Europos šalys mėgina suburti Vakarų frontą prieš Rusiją
JAV ir pagrindinės Amerikos sąjungininkės pirmadienį stengėsi sudaryti stiprų Vakarų frontą, siekdamos įtikinti Rusiją atšaukti strategiškai svarbaus Ukrainos Krymo regiono faktinę okupaciją.
Tačiau kai kurie veikėjai pripažino, jog Vakarų šalys turi nedaug priemonių, išskyrus ekonomines ir diplomatines sankcijas, kuriomis jau anksčiau buvo grasinta, o kritikai sako, jog JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos pastangos yra per menkos ir pernelyg pavėluotos – po daugelį metų vykdytų pastangų užmegzti draugiškesnius santykius su Maskva.
B.Obama pareiškė, kad Rusijos pajėgų veiksmai Kryme yra tarptautinės teisės pažeidimas.
Jis ragino Kongresą patvirtinti ekonominės pagalbos paketą Ukrainos vyriausybei ir pakartojo anksčiau išsakytus grasinimus, kad JAV imsis sankcijų, kurios pakenktų Rusijos ekonomikai ir izoliuotų Maskvą diplomatiškai, jeigu Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas neatsitrauks.
Pentagonas pirmadienio vakarą paskelbė įšaldantis bendradarbiavimą su Rusijos kariuomene, o vienas aukšto rango JAV pareigūnas, prašęs neviešinti jo vardo, sakė, kad Vašingtonas įšaldo susitikimus, turinčius stiprinti abiejų šalių prekybos santykius.
B.Obama pirmadienio vakarą susitiko su savo nacionalinio saugumo komanda, įskaitant valstybės sekretorių Johną Kerry (Džoną Kerį) ir gynybos sekretorių Chucką Hagelį (Čaką Heigerlį), kad aptartų krizę Ukrainoje.
Keliomis valandomis vėliau J. Kerry turėtų išskristi į Kijevą, kur ketina pademonstruoti JAV palaikymą naujajai Ukrainos vyriausybei, kuri prieš porą savaičių nuvertė prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.
Tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas (Loranas Fabiusas) sakė, kad Rusiją nebūtų lengva įtikinti atsisakyti kontrolės Kryme.
Tačiau jo pateikti pasiūlymai – pasiųsti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojus, aptarti Rusijos dalyvavimą Didžiajame aštuonete (G-8) ir pradėti diplomatinį dialogą, kurį pasiūlė Vokietija – leido suprasti, kiek nedaug priemonių turi JAV ir Europa.
Vis dėlto Vakarų šalių lyderiai – tai grasindami, tai įtikinėdami V.Putiną – pažymėjo, kokią žalą gali patirti Rusijos dujų, urano ir akmens anglių pramonė, jeigu dėl sankcijų Maskva netektų savo didžiausios klientės – Europos Sąjungos (ES).
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) perspėjo, kad prieš Maskvą gali būti panaudotos diplomatinės, politinės, ekonominės „ir kitokios spaudimo priemonės“.
ES užsienio reikalų ministrai taip pat paskelbė, jog V.Putinas turi iki ketvirtadienio atšaukti pajėgas iš Krymo – kitaip bus įšaldytos jau seniai vykstančios derybos dėl vizų režimo liberalizavimo ir ekonominio bendradarbiavimo.
„Manau, padėtis yra gana aiški – reikia pamatyti grįžimą į kareivines“, – ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) sakė Briuselyje, kur ministrai taip pat įšaldė pasiruošimus G-8 viršūnių susitikimui, kurį planuojama surengti birželį Rusijos mieste Sočyje.
Vašingtone B.Obama pareiškė: „Stiprus pasmerkimas, pasklidęs iš šalių visame pasaulyje, rodo, kokiu laipsniu Rusija yra klaidingoje istorijos pusėje.“
„Iš tikrųjų yra du keliai, kuriuos šiuo metu gali rinktis Rusija, – pridūrė JAV lyderis. – Su laiku šis planas (įsiveržimas į Krymą) Rusijai brangiai kainuos, ir dabar jiems laikas apsvarstyti, ar jie gali patenkinti savo interesus, grįždami prie diplomatijos, o ne jėgos.“
Rusija taip pat stengėsi pakreipti pasaulio debatus į savo pusę.
Per Jungtinių Tautų (JT) posėdį Ženevoje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Ukraina turėtų grįžti prie vasario 21 dieną pasirašytos sutarties, kuria buvo siekiama užbaigti beveik tris mėnesius trukusius neramumus Kijeve.
Ta sutartis turėjo išspręsti kai kuriuos nesutarimus tarp opozicijos protestuotojų ir prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybės. Tačiau demonstrantų ji nenuramino, o V.Janukovyčius jau kitą dieną po jos pasirašymo pabėgo iš Kijevo ir galiausiai pasitraukė į Rusiją.
JAV pareigūnai sakė, kad vasario 21-osios sutartis galėtų tapti pagrindu krizės politiniam sprendimui, tačiau ji turi būti smarkiai pakeista.
Tiek J.Kerry, tiek S.Lavrovas trečiadienį dalyvaus susitikimuose Paryžiuje, kur bus tariamasi dėl pabėgėlių antplūdžio Libane, sukelto kito karo prie NATO sienų – jau trejus metus vykstančio kruvino pilietinio konflikto Sirijoje. Tikėtina, kad jiedu taip pat aptars krizę Ukrainoje.
JAV Kongresas ruošiasi Ukrainai 1 mlrd. dolerių ekonominės pagalbos paketą
JAV įstatymų leidėjai pirmadienį nurodė pristatysiantys „kritinės“ ekonominės pagalbos paketą Ukrainai, pagal kurį būtų suteikta 1 mlrd. dolerių paskolų valstybei, įsitraukusiai į geopolitinę priešpriešą su Rusija.
„Esu siaubingai susirūpinęs dėl to, kas vyksta Ukrainoje. Manau, Ukrainą yra apėmusi krizė, ir jai reikia pagalbos“, – Senato daugumos lyderis Harry Reidas (Haris Reidas) sakė žurnalistams, susitikęs su viešinčiu Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) JAV Kapitolijuje.
„Rekomenduosiu, kad viskas, ką darysime, turėtume koordinuoti su mūsų sąjungininkais“, – pažymėjo jis, pridūręs, kad prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) „sakė norintis suteikti tam tikrą ekonominę pagalbą. Manau, tai yra tinkama“.
Demokratas senatorius Robertas Menendezas (Robertas Menendesas) nurodė, kad jo vadovaujamas dideles galias turintis Senato užsienio ryšių komitetas „vysto abiejų partijų teisės aktų paketą, siekiant suteikti kritinę pagalbą Ukrainai, balansuojančiai ant ekonominės griūties slenksčio, po daugelį metų trukusio chroniško netinkamo vyriausybės vadovavimo ir korupcijos.“
Pagal tuos teisės aktus būtų uždegta žalia šviesa bent 1 mlrd. dolerių paskolų garantijoms, siekiant palaikyti Ukrainos ekonomiką, taip pat suteikti techninę pagalbą organizuojant rinkimus, kovojant su korupcija, stiprinant pilietinę visuomenę ir padedant Kijevui atgauti pavogtą turtą.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), kuris šią savaitę aplankys Kijevą, kai Europą yra apėmusi giliausia saugumo krizė nuo Šaltojo karo laikų, neseniai užsiminė, kad B.Obamos administracija ruošia panašų paskolų paketą Ukrainai.
Rusija svarstys krizę Ukrainoje su sąlyga, kad bus laikomasi vasario 21-osios susitarimų
Maskva svarstys su tarptautiniais partneriais būdus, kaip išeiti iš krizės Ukrainoje, tačiau su sąlyga, kad bus laikomasi vasario 21-osios susitarimų ir šiame procese dalyvaus platus šios šalies politinių jėgų spektras, žurnalistams pareiškė šaltinis Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.
„Rusija svarstys su tarptautiniais partneriais padėtį dėl Ukrainos ir būdus, kaip išeiti iš krizės“, – sakė jis.
„Du momentai mums yra principiniai: įgyvendinimas vasario 21 dienos susitarimų, kurie apima konstitucinės reformos atlikimą ir koalicinės vyriausybės sukūrimą, taip pat platus politinių jėgų Ukrainoje reprezentavimas šiame procese“, – pažymėjo šaltinis.
„Artimiausiu metu kontaktai bus pratęsti“, – sakė jis.
Obama su patarėjais aptarė būdus dėl tolesnio Rusijos izoliavimo
Prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį dalyvavo dvi valandas trukusiame susitikime su savo nacionalinio saugumo patarėjais ir aptarė būdus, kaip Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai galėtų toliau izoliuoti Rusiją dėl jos karinės intervencijos Ukrainoje, pranešė Baltųjų rūmų atstovas.
Susitikimo dalyviai apsvarstė būdus, kaip „sustiprinti poziciją, kad Rusija vis dar turi progą nedelsiant deeskaluoti padėtį arba sulaukti tolesnių tarptautinės bendrijos politinių ir ekonominių atgarsių“, – sakė pareigūnas po susitikimo.
„Prezidentas toliau gaus nuolat atnaujinamą informaciją apie besiklostančią padėtį ir palaikys gaudžius kontaktus su savo kolegomis užsienyje“, – nurodė pareigūnas.
JAV sustabdė karinį bendradarbiavimą su Rusija, praneša Pentagonas
Jungtinės Valstijos sustabdė karinį bendradarbiavimą su Rusija dėl jos karinės intervencijos Ukrainoje, pirmadienį pranešė Pentagonas ir paragino Maskvą „deeskaluoti krizę.“
„Atsižvelgdami į pastaruosius įvykius Ukrainoje mes sustabdėme bet kokią abipusę karinę sąveiką tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos", sakoma viceadmirolo Johno Kirby (Džono Kirbio) pranešime.
Pentagono atstovas pridūrė, kad šis sustabdymas apima „pratybas, dvišalius susitikimus, uostų lankymus ir konferencijų planavimus“.
Jungtinės Valstijos atidžiai stebi krizę ir ragina „Rusijos pajėgas Kryme grįžti į savo bazes, kaip numato susitarimai dėl Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno“, sakė jis.
J.Kirby taip pat pabrėžė, kad reaguodamos į krizę JAV pajėgos nepakeitė savo buvimo statuso Juodojoje jūroje ar kitur.
„Mūsų karinėse buvimo Europoje ir Viduržemio jūroje aplinkybėse neįvyko pokyčių“, – sakė jis.
Krymo valdžia nutrauks elektros ir vandens tiekimą Ukrainos pajėgoms, sako Rusijos buvęs deputatas
Prorusiška Krymo valdžia naktį iš pirmadienio į antradienį nutrauks elektros ir vandens tiekimą Ukrainos pajėgoms bazėse, kurias yra apsupusios Rusijos pajėgos, pranešė buvęs parlamentaras, lojalus Vladimirui Putinui.
Sergejus Markovas, kuris pirmadienį dalyvavo susitikimuose su prorusiška valdžia Krymo pusiasalyje, sakė žurnalistams, jog kariams buvo nurodyta, kad jie negaus kitos savo algos, jei viešai neišsižadės ištikimybės naujajai laikinajai vyriausybei Kryme.
„Jei jie liks čia ir išsaugos ištikimybę Kijevui ir Ukrainos vyriausybei, jų sąlygos taps mažiau komfortiškos“, – sakė S.Markovas.
„Spaudimas padidės šią naktį“, – sakė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
