Ne vien Lietuvoje įstatymai atlaidūs gyvūnų kankintojams. Pas mus jie paprastai atsiperka baudomis ar viešųjų darbų bausmėmis. Tokiems smurtautojams piršteliu tepagrūmojama ir Ukrainoje.
Nukankino 1000 šuniukų
Dnepropetrovsko srities teisėsaugininkai tiria bylą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Įtariamasis – Dnepropetrovsko gyventojas 23 metų Nikolajus Gadžukas, jau lygtinai nuteistas už trylikmetės išžaginimą. Sėdėdamas namų arešte, šis sadistas kasdien kankindavo šunyčius, vieną po kito pasigavęs gatvėje.
Per trejetą metų N. Gadžukas nukankino apie 1000 šuniukų. Savo sadistinės veiklos jis nemetė net ir nuteistas už išžaginimą. Į žiaurų nuteistojo elgesį pirmoji dėmesį atkreipė būtent kalėjimų sistemos darbuotoja, aplankiusi jį namuose. Pamačiusi, kas darosi, pareigūnė parašė milicijai pareiškimą.
Visi N. Gadžuko namiškiai žinojo, ką jis išdarinėja, bet nieko nedarė, tik tyliai skaičiavo jo aukas. O žiauruolis apliedavo šuniukus rūgštimi, laužydavo ir sukiodavo jiems letenėles, lituokliu išdegindavo lytinius organus. Kai nukankinti gyvūnėliai nudvėsdavo, juos išmesdavo į šiukšlyną ir gaudydavo kitus.
Šių metų gegužę N. Gadžukas išžagino mažametę. Kažkodėl Ukrainos Temidė šiam iškrypėliui smurtautojui buvo gailestinga ir neskyrė įkalinimo bausmės – N. Gadžuką nuteisė tik trejiems su puse metų lygtinai ir paskyrė namų areštą.
Jokio gailesčio
Kadangi nuteistasis N. Gadžukas nustatytu laiku neatėjo užsiregistruoti savo rajono milicijos skyriuje, į jo namus buvo pasiųsta Dniepropetrovsko pataisos darbų inspekcijos darbuotoja Marina Plesnaja. „Aš atsitiktinai žvilgtelėjau į jo kambarį ir nustėrau iš siaubo, – prisiminė šokiruojančius vaizdus pareigūnė. – Ant grindų gulėjo septyni šunyčiai – vieni cypė iš skausmo, kiti, žiauriai išdarkyti, merdėjo, treti jau buvo negyvi. Tai buvo klaikus vaizdas! Išdeginti gyvūnėlių snukeliai, skylės jų šonuose ir pilvuose... Kambario kampe buvo sumesti ir kankinimo instrumentai.“
M. Plesnaja paskambino milicijai ir po valandėlės grįžo kartu su gyvūnų globos draugijos savanoriais (beje, ji ir pati dirba gyvūnų globos savanore). Tuo metu sadisto kambaryje tebuvo likęs tik vienas šunytis – kitus jis pats ir jo tėvai buvo sumetę į rūsį, kad paslėptų įkalčius. Visi sužaloti, bet dar gyvi šuniukai buvo nuvežti į veterinarijos kliniką.
Suimtas N. Gadžukas visai nesigailėjo savo poelgio. Jis net sakė, atseit žmonės turėtų būti jam dėkingi, kad jis kankinąs tik „jaunesniuosius brolius“. „Geriau juk kankinti gyvūnus, o ne žmones“, – ciniškai postringavo jis kriminalistams. Beje, per kratas N. Gadžuko namuose kriminalistai surado ir narkotikų.
Namiškiai prie viso to buvo pripratę ir nematė nieko bloga. „Jis tuos šunėkus kankina jau kokie treji metai. Ko gero, jau kokį 1000 bus nugalabijęs. Per savaitę porą kartų parsinešdavo po 3–4 šuniukus vietoj jau nukankintų, – gyvūnų globos savanoriams papasakojo N. Gadžuko motina. – Mes bijojme kam nors prasitarti, nerimavome dėl savo gyvybių“. Savo ruožtu N. Gadžuko tėvas sūnų netgi teisino: „Geros jis širdies.. Jis tiesiog taip žaisdavo su šuniukais“.
Išsigandęs, kad jam gali būti iškelta nauja baudžiamoji byla, N. Gadžukas pasislėpė, nors pagal įstatymą turėjo nuolat būti namuose. Tėvams jis paliko raštelį, neva privačiu lėktuvu išskridęs į Egiptą.
Dnepropetrovsko teisėsaugininkai sprendžia, ar kelti N. Gadžukui baudžiamąją bylą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Tiesa, net ją ir iškėlus, gyvūnų kankintojui grėstų vos pusmetis lygtinai.
Mokėsi žiaurumo
Prieš penketą metų tame pačiame Dnepropetrovske buvo išaiškinta jaunų banditų gauja. Jos nariai, trys buvę bendraklasiai – Aleksandras Ganžis, Igoris Supruniukas ir Viktoras Sajenka – buvo įtariami per mėnesį Dnepropetrovsko srityje nužudžę 19 žmonių. Bylos duomenimis, kai kuriuos savo nusikaltimus įtariamieji filmavo aukų mobiliaisiais telefonais.
Tyrimo metu paaiškėjo, jog žmogžudžiai savo „įgūdžius tobulino“ kankindami šunis ir kates. Visas gyvūnų kankinimo scenas smurtautojai filmuodavo. Vėliau, atliekant kratas nusikaltėlių namuose, šie vaizdo įrašai buvo surasti.
Paaiškėjo ir dar tai, kad šiai trijulei vadovavo buvęs specialiojo milicijos būrio „Berkutas“ vadas.
Studentai sadistai
Visai neseniai Ukrainos teismas nuteisė dar du gyvūnų kankintojus: devyniolikmetį Kijevo universiteto Mechanikos fakulteto studentą Aleksejų Vedulę ir jo bendrininką Romaną Polibiną (21 m.). Jiedu žiauriai žudydavo šunelius, visas kankinimo scenas nufilmuodavo arba nufotografuodavo, o vaizdo medžiagą įdėdavo į internetą.
Teisme buvo nagrinėjami tik du epizodai. 2011 metų rugsėjo 14 dieną A. Vedulė akmenimis užmėtė ir po traukinio ratais numetė 2 šuniukus, o R. Polibinas visa tai nufilmavo. Rugsėjo 17-ąją A. Vedulė vonioje paskandino 7 šuniukus. Prieš tai gyvūnai buvo žiauriai kankinti – pirmiausia deginti cigaretėmis, o vėliau atsuktuvu išdurtos akys.
Abu sadistai aiškino, atseit taip elgęsi todėl, kad Kijevo komunalininkai neatliko savo funkcijų – negaudė benamių gyvūnų, kurie būriais sukiodavosi apie jų namus. Todėl, anot A. Vedulės, jis savaip ėmęsis spręsti problemą. Dar smurtautojai teisinosi, jog taip darę, nes buvę girti.
Beje, baudžiamojon atsakomybėn studentus patraukti padėjo tik žurnalistų užsispyrimas. Mat milicija ne iš karto priėmė piliečių, mačiusių, kaip tiedu vaikinai elgiasi su gyvūnais, pareiškimus. Tik kai apie įvykius buvo parašyta vietos laikraščiuose, sukruto ir milicininkai.
Šių metų birželį Sviatošinsko miesto teismas už žiaurų elgesį su gyvūnais ir smurto propagavimą viešoje erdvėje A. Vedulei paskyrė 4 metus laisvės atėmimo, o R. Polibinui – 3 metus lygtinai.
A. Vedulė teismo nuosprendį apskundė. Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, nuosprendį paliko nepakeistą. Skaitant bylos medžiagą, kai kurie teismo posėdžio dalyviai nesulaikė ašarų. Į klausimą, ar tie šuneliai buvo padarę ką nors bloga konkrečiai jam, A. Vedulė atsakė: „Taip, tik ne fizine prasme“.
