Diskusijos Briuselyje vyksta nuogąstaujant, kad tris mėnesius nesiliaujančios ir daugiau kaip 600 gyvybių pareikalavusios kovos Ukrainoje gali virsti tikru pilietiniu karu su galimais atgarsiais kaimyninėse Europos šalyse.
Nuo savaitgalio per artilerijos apšaudymą ir antskrydžius Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse žuvo beveik 50 civilių gyventojų. Abi kovojančios šalys dėl to kaltina viena kitą.
Mažiausiai 11 žmonių žuvo vien antradienį ryte, kai sukilėlių kontroliuojamame Snižnės mieste griuvo daugiabutis, į kurį tikriausiai buvo smogta iš oro.
Ukraina šį incidentą pavadino separatistų „provokacija“, kuria siekiama sudaryti įspūdį, kad naujieji provakarietiški lyderiai Kijeve bombarduoja etninius rusus, branginančius sovietinių laikų ryšius su Maskva.
Kijevas pranešė apie dar 11 karių žūtį praėjusią naktį ir perspėjo, kad Rusija rengdamasi galimai invazijai palei visą savo sieną su Ukraina sutelkė tūkstančius karių.
Vašingtonas vis aiškiau užsimindavo, kad praranda kantrybę dėl atsargaus Europos Sąjungos (ES) požiūrio, ir rengiasi įvesti savas baudžiamąsias priemones Rusijos gynybos ir finansų sektoriams.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Vasylis Zvaryčas teigė, jog „gausūs įrodymai apie Rusijos dalyvavimą sukilėlių veiksmuose suteikia naują pagrindą pritarti griežtesnėms sankcijoms – trečiojo lygio sankcijoms Rusijos agresijai atremti“.
Tačiau dauguma analitikų sutinka, kad Europos Vadovų Taryba, kuri nerimauja dėl didelės ES narių priklausomybės nuo Rusijos gamtinių dujų, nuvairuos taip, kad nebūtų trečiosios fazės sankcijų, kurios paveiktų ištisus jos (Rusijos) ekonomikos sektorius.
„Visavertės sektorių sankcijos ... lieka tolimu pavojumi, nepaisant naujausios retorikos“, – trečiadienį savo klientams pranešė Maskvos investicijų bankas „VTB Capital“.
