Anastasiya Shpagina prisipažino, kad visai nežiūri japoniškų animacinių serialų ir labai pyksta, kuomet ją vadina anime mergaite.
Pasiteiravus, ką reiškia jos išvaizda, mergina teigė, kad nieko, tiesiog jai patinka taip dažytis. „Septynerių metų ėmiau eksperimentuoti su kosmetika. Iš pradžių tai buvo mamos dažai, vėliau jau profesionalesni“, – pasakojo mergina ir atskleidė, kad visu makiažu (nuo makiažo pagrindo iki lūpų padažymo) rūpinasi pati. Ji prisipažino, kad be makiažo jaučiasi labai prastai: „Nepasidažiusi nejaučiu savęs, jaučiuosi, tarsi nebūčiau žmogus.“
Keistai atrodanti mergina neslėpė, kad žmonės, kurie ją sutinka gatvėje, reaguoja neadekvačiai: „Kai kurie manęs bijo, kiti pereina į kitą gatvės pusę“, – pasakojo mergina ir pridūrė, kad palaikymo ji susilaukia iš savo tėvų.
Jau nuo vaikystės A. Shpagina mėgdavo piešti, o vėliau drobe tapo jos pačios veidas: „Mano mama ir močiutė labai gražiai piešė, galbūt iš ten ir paveldėjau savo talentą.“
Merginos svajonė – tapti profesionalia grimere: „Norėčiau labiau gilintis į vizažistės profesiją.“
Kuomet ukrainietė gatvėje sutiko turistus iš Japonijos, pasakojo, kad jų veiduose buvo didžiulė nuostaba: „Jų akys pasidarė kaip europiečių.“
A. Shpagina teigė, kad jei atsirastų galimybė, tikrai neatsisakytų plastikos chirurgų paslaugų: „Pasikeisčiau nosies formą, pasiploninčiau liemenį, pasikeisčiau akių formą. Kol kas akių formą keičiu kosmetika, bet norėčiau, kad ji visuomet būtų tokia. Japonijoje atlieka tokias operacijas, po kurių žmonių akys būna didesnės, tarp jų tai labai populiaru.“
Po keturiasdešimties metų mergina norėtų gyventi toliau nuo triukšmo, kur nors už miesto, mažame namelyje, miške.