Mažoji Ania, kaip sako jos tėvai Aliona ir Andrėjus, tik dieną tokia rami, o naktį juos gerokai pašokdina. Aliona Lietuvoje gyvena beveik metus, o jos vyras ilgiau.
„Pirmą kartą į Lietuvą atvažiavau 2017 metais, po to buvau ir Austrijoje, ir Vokietijoje, bet Lietuvoje – kaip namuose, daug lemia kalbos barjeras“, – pasakoja ukrainietis Andrėjus Zaremba.
Nors Lietuvoje daug kas rusiškai supranta, Alionai Lietuvoje gimdyti nebuvo drąsu būtent dėl kalbos.
„Baimė yra visada – ir gimdyti, ir gyventi, svetima šalis, ne ten, kur mes gimėme, kur viskas mūsų. Gydytojai šaunuoliai, viską padarė greitai, net jei nesupranti, jie tau padeda, padrąsina, palaiko“, – sako ukrainietė Aliona Zaremba.
Kad gimdys Vilniaus gimdymo namuose, Aliona apsisprendė dar besilaukdama. Tik kiek išsigando išgirdusi, kad gulės ne vienvietėje palatoje, iškart puolė klausti:
„Kiek žmonių palatoje, nes Ukrainoje bendros palatos – po 8 žmones, mamytės, vienos pačios gimdžiusios, kas po cezario pjūvio, visų poreikiai skirtingi, vaikučiai skirtingi, kas miega, kas nemiega“, – teigia ukrainietė Aliona Zaremba.
Aliona apsidžiaugė, kad jos palata dvivietė, o dabar dar ir kaimynės neturi: „Didelis džiaugsmas, labai gerai, komfortas.“
Džiaugiasi suteiktomis sąlygomis
Kaip pastebi gimdymo namų medikai, čia gimdančios ukrainietės nereiklios – džiaugiasi tokiomis sąlygomis, kokios yra.
„Klauso mūsų nurodymų, džiaugiasi esamomis sąlygomis, kurios, pagal jų pasakojimus, yra geresnės negu Ukrainoje, bendravimo problemų nekyla, dėl to, kad dauguma jų kalba angliškai, mūsų personalas taip pat, ypač jaunimas kalba angliškai, su vyresniais darbuotojais kalbasi rusiškai“, – pasakoja Vilniaus gimdymo namų Gimdymo skyriaus vedėja Linda Širšinaitienė.
Alionai gimdymo namuose patinka, tik va grįžti namo, juokauja mama, nebus taip paprasta – vyresnysis Anios broliukas nenori priimti sesės.
„Iš pradžių jis labai tikėjo, kad sesutė yra ne sesutė, o broliukas. Kai pasakėme, kad bus sesutė, sakė „ne, palik gimdymo namuose, man berniuką atnešk“, – sako ukrainietė Aliona Zaremba.
Aliona – ne pirmoji ukrainietė, gimdžiusi Vilniaus gimdymo namuose.
„Ukrainiečių 2022 metais turėjome 34, o praėjusiais metais gimdė mažiau – 9 ukrainietės. Už jų gimdymą sumoka lietuviškos ligonių kasos, pačioms joms nieko nereikia mokėt“, – tvirtina Vilniaus gimdymo namų direktorius Bronius Žaliūnas.
Užpernai apie pusšimtis ukrainiečių gimdė ir Santaros klinikose.
„Pernai per pirmą pusmetį ukrainiečių buvo apie 40. Visų metų statistikos dar neturiu, bet iš tiesų kiekvieną savaitę yra“, – sako Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vedėja Virginija Paliulytė.
Demografinio sprogimo nepastebėjo
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė pernai priėmė apie 30 ukrainiečių naujagimių. Kiek iš viso Lietuvoje prasidėjus karui gimė ukrainiečių, duomenų niekas nerenka. Vis dėlto, kaip sako patys gydytojai, demografinis sprogimas neįvyko.
Pernai pasiektas visiškas gimdymų antirekordas – pirmą kartą, kiek pamena demografai, gimusiųjų Lietuvoje skaičius nesiekė 20 tūkstančių. O gimusieji ukrainiečiai – kitaip nei, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, automatiškai netampa tos šalies piliečiais, kurioje gimė.
„Lietuvoje, deja, to nėra, mes norėtume, kad taip būtų“, – sako ukrainietis Andrėjus Zaremba.
Lietuvoje pilietybė teikiama ne pagal gimimo vietą, o pagal tėvų pilietybę.
„Lietuvoje taikoma, vis dėlto, kraujo teisė – piliečiais gimimu tampa tik tie vaikai, kurie gimsta Lietuvos pilietybę turinčiam asmeniui“, – teigia Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Sieks Lietuvos pilietybės
Tad tam, kad Ania taptų Lietuvos piliete, pirmiausia Lietuvos pilietybę turi gauti bent vienas iš tėvų.
„Nieko, stengsimės. Stengsimės. Mokytis kalbos, mokytis istorijos. Viskas mūsų rankose, kad tik noras būtų“, – atvirauja ukrainietė Aliona Zaremba.
O norą likti Lietuvoje Anios tėvai, kaip sako, turi: „Vienareikšmiškai čia ir Aniuta, ir jos vyresnis brolis Vania, jis jau lanko lietuvišką mokyklą. Liksime čia.“
Lietuvos pilietybė suteikiama pragyvenus 10 metų tiems, kas išlaiko lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
