Kaunietė Danutė į pabėgėlių registracijos centrą atskuba vos išgirdusi, kad trūksta žmonių mokančių rusų kalbą.
„Užaugau tremtyje, mokiausi rusų ir Kaune net tarybiniais metais vedžiau ekskursijas rusų kalba, tai galvoju, kad aš ją pakankamai moku“, – sako kaunietė Danutė.
Moteris mielai pagelbėtų bent kelis pusdienius per savaitę.
„Man sakė, kad kas 4 valandos keičiasi, tai galiu pirmadienį, ketvirtadienį, nes paskui aš dar kitur savanoriauju“, – kalba Danutė.
Centras Kaune duris atvėrė kovo 16-ąją, ten jau užsiregistravo daugiau kaip 4300 ukrainiečių. Jiems kasdien padeda dešimtys savanorių, deja, sklandžiam procesui užtikrinti trukdo kalbos barjeras – dalis jaunųjų savanorių visai nemoka rusų kalbos.
„Jaunesni savanoriai truputėlį sunkiau su rusų kalba, bet mes stengiamės išdėliot taip, kad tie kurie moka rusų kalbą – komunikuotų su žmonėmis, kurie nemoka – techninį darbą, kad atlikinėtų, prie ūkinių reikalų“, – aiškina registracijos centro koordinatorius Darius Norkaitis.
O pabėgėliai atvirkščiai – retas ukrainietis kalba ir supranta angliškai, nebent jaunesnioji karta.
„Vyresni tikrai nekalba angliškai, tik rusiškai, tai anglų kalba mums čia negelbėtų“, – sako Lietuvos Raudonojo kryžiaus atstovas Mantas Kazlauskas.
Tad suteikiant pagalbą, tvarkant migracijos dokumentus – viskas vyksta gerokai lėčiau. Todėl telkiamos rusiškai mokančių žmonių komandos.
„Visų prašome registruotis Raudonojo kryžiaus internetiniame puslapyje paspaudus nuorodą savanoriauk ir galėsite prisijungti prie mūsų komandos“, – kalba M. Kazlauskas.
Pasak specialistų, kartais atvykus didesniam pabėgėlių srautui, procesai užsitęsia, tad žmonėms tenka sugrįžti net ir kitą dieną.
„Truputėlį eilės suformuotos diena, dviem į priekį yra, bet tas procesas juda. Srautas labai didelis, per dieną aptarnaujam 500–600 žmonių. Matom, koks žmonių srautas, tai dažniausiai kviečiam, kad ateitų sekančią dieną, kad kuo greičiau gautų socialines garantijas“, – teigia D. Norkaitis.
Bet ukrainiečiai nesiskundžia, džiaugiasi sulaukę pagalbos ir paramos. Nors dauguma prisipažįsta kalbantys tik gimtąja ukrainiečių kalba arba rusų, tad su jaunimu nesusikalba.
„Jaunimas nemoka, aš kalbu ir rusiškai, ir ukrainietiškai“, – sako ukrainietė Olga.
„Suaugę žmonės visi kalba rusiškai, tai sunkumų nekyla. – Bet mūsų jaunimas nemoka rusiškai? – Taip, nekalba. Tai jei kažko reikia, kad ir parduotuvėje, einame ir klausiame suaugusių – jie visada atsako ir padeda“, – kalba ukrainietė Jelena.
„Mums pakliuvo, kurie kalba rusiškai, bet mes šiek tiek ir anglų mokam. – Tai sunkumų kalbėti nėra? – Jei mes norime paklausti, labiau kalbame su vyresniais, nes žinom, kad jie tikrai rusų kalbą moka“, – kalba ukrainietė Lena.
„Man atrodo suprantame vieni kitus vis tiek“, – sako ukrainietė Svetlana.
Didžioji dalis ukrainiečių užsiregistruoti į centrą ateina jau įsikūrę, apgyvendinimo vietų stygiaus Kauno regione kol kas nėra – pasiūla didelė. Kai kurie pabėgėliai laikinus namus susiranda ir patys.
„Į Lietuvą atvykau kovo 7 dieną, gyvenam pas draugo, kuris čia dirba, dukrą“, – pasakoja ukrainietė Lena.
„Atvykau 15 dieną, nuomoju butą, pagal galimybes. Aš iš Nikolajevo, karštojo taško“, – sako ukrainietė Svetlana.
Šiuo metu Lietuvoje jau užsiregistravo daugiau kaip 28 tūkstančiai 700 karo pabėgėlių iš Ukrainos, beveik pusė jų – 12 400 – yra nepilnamečiai.
