Ukrainai suteiktos visos sąlygos rengtis narystei NATO, mano Lietuvos ambasadorius prie NATO Linas Linkevičius, trečiadienį dalyvavęs Taline vykusiose Aljanso ir Ukrainos komisijos konsultacijose.
„Kaip sakė prezidentas Ilvesas (Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas – BNS), mums nereikėtų mistifikuoti Narystės veiksmų plano klausimo, jis dabar tiek nepelnytai išpūstas. Tie įrankiai, kuriuos turi Ukraina, kurių mes net neturėjome turėdami Narystės veiksmų planą, rodo, kad ji turi visas sąlygas ruoštis narystei“, – BNS ketvirtadienį sakė diplomatas.
Jo teigimu, Lietuvai nebuvo parodytos tokios galimybės patekti į Aljansą kaip Ukrainai.
„Kai mes gavome (Narystės veiksmų – BNS) planą 1999 metais, mes tikrai neturėjome to, ką šiandien turi Ukraina. Pavyzdžiui, mes neturėjome pažadų, kad tapsime NATO nariais, ką turi Ukraina, nes pavasarį Bukarešte pasakyta, kad Ukraina ir Gruzija taps NATO nariais. Mes taip pat neturėjome NATO–Lietuvos komisijos, o Ukraina turi Ukrainos–NATO komisiją, mes neturėjome darbo grupių, kurios reguliariai dirbtų“, – kalbėjo ambasadorius NATO.
Šiuo metu įvairiomis formomis vyksta Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir Ukrainos bendradarbiavimas: NATO ir Ukrainos metinis veiksmų planas, Intensyvus dialogas, NATO ir Ukrainos komisijos konsultacijos ir kiti praktinio bendradarbiavimo forumai. Aljansas su Ukraina bendradarbiauja nuo 1997 metų, kai buvo pasirašyta jų išskirtinės partnerystė chartija.
Diplomato teigimu, Taline vykusiame susitikime, kuris yra, anot jo, Ukrainos ir NATO gynybos ministrų konsultacijos, buvo kalbama ne tik apie Ukrainos reformas ir perspektyvas patekti į Aljansą, bet ir apie „Europos saugumo architektūrą“.
Šis klausimas aptartas atsižvelgiant į rugpjūtį vykusį Rusijos ir Gruzijos karą ir po to, kai Rusija nepriklausomomis pripažino Gruzijos separatistinius regionus Abchaziją ir Pietų Osetiją.
„Daugelis šalių gana griežtai pasakė, kad turime vadovautis vertybėmis santykiuose su Rusija ir kitais partneriais, kad Gruzijos įvykiai turėtų būti pamoka – mes turėtume principingai žiūrėti į šią situaciją ir neleisti braižyti dirbtinų padalijimo linijų Europoje, ką siekia kartais Rusija daryti. Mūsų pozicija buvo ta, kad Aljansas bus reikšmingas tol, kol jis iš tikrųjų neatsisakys vertybių, ant kurių būtent statomas bendradarbiavimo pastatas. Jei žiūrėsim tik interesų, prarasime savo svarbą kaip Aljansas“, – sakė L. Linkevičius.
Paklaustas apie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir Rusijos santykių atšilimo perspektyvas, ambasadorius prie NATO sakė, kad Aljansas su Rusija šiuo metu nebendradarbiauja, bet neatmetama galimybė, kad susitikimai bus atnaujinti.
„Dabar nuspręsta, kad NATO ir Rusijos tarybos kontekste nevyks įprastas bendradarbiavimas ministrų, ambasadorių lygiu, kol rusai neįvykdys Medvedevo – Sarkozy susitarimo (dėl ugnies nutraukimo Gruzijoje-BNS). Tai galioja, ir mes nuolat kalbamės, diskutuojame beveik kiekvieną savaitę. Bent jau Lietuvos pozicija nesikeičia (...) – norime, kad Rusija vykdytų savo įsipareigojimus. Įprastas bendradarbiavimas gali vykti, mūsų požiūriu, bet tik ne pagal taisykles, kurias nustatys Rusija“, – sakė L. Linkevičius.
Pasak diplomato, trečiadienį Taline trys Baltijos šalys sulaukė JAV gynybos sekretoriaus Roberto Gates (Geitso) padėkos už karių pastangas atkuriant Afganistano Goro provinciją, taip pat joms buvo parodytas „solidarumas“ Gruzijos įvykių kontekste.
„Baltijos šalių atstovai susitiko su R.Gates jo iniciatyva. Taline susitikimas vyko po rugpjūčio įvykių Gruzijoje, tad jis norėjo ir parodyti solidarumą su Baltijos šalimis. Jis padėkojo Baltijos šalims už dalyvavimą operacijose Afganistane“, – teigė ambasadorius prie NATO.
Jo tvirtinimu, su gynybos sekretoriumi kalbėta apie bendrą NATO šalių strategiją Afganistane, kurios esą trūksta.
„Matome, kad mūsų kuruojama (Goro-BNS) provincija Afganistane yra iš tikrųjų atsiliekanti ir viena iš neturtingiausių. NATO turi sutelkti pastangas visos šalies kontekste, o ne atskirų valstybių pastangos atskiruose regionuose turi būti matomos. Pavyko, manau, sudominti sekretorių šiais dalykais – jis irgi parsivežė įspūdžių iš Afganistano, kad neturime bendros strategijos“, – sakė diplomatas.
Lietuva nuo 2005 metų birželio vadovauja Goro provincijos atkūrimo grupei (PAG). Pagrindinė PAG užduotis – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti.
