Prie prekybos vietų – vežimėliai su Ukrainos vėliavomis ir savanoriai: tokie vaizdai mūsų šalyje tapo įprasti įsibėgėjant karui. Kaip tik paramą renka fondas iš Ukrainos „Zagin nebayduzhykh“. Lietuvaičiai net nesidomėdami labdaros rinkėjais aukoja pinigus, maistą, daiktus.
„Va būtent, lietuviai tokie geri žmonės, kad jiems įtarimų nekyla. Aš nustebęs – kaip? Paklauskite... Bet sako, aš jumis tikiu“, – kalba paramą renkantis savanoris Romanas.
Šiam fondui nusprendė padėti ir Ukrainoje augęs, lietuviškų šaknų turintis Vakarius. Esą fondo vadovas kalbėjo, kad pagelbės gausybei karo pabėgėlių iš Ukrainos.
„Pasakė, kad reikia padėti taip rūšiuojant produktus, nes iki tol viską, ką surinkdavo, tiesiog ir krovė maišais į automobilį. Tad reikia tam skirti laiko, sudaryti paketus ir padėti šimtams, o gal tūkstančiams pabėgėlių Kaune, nes jiems reikia pagalbos. Bet sakau, per du mėnesius teko suformuoti vos 4 paketus, kurie buvo perduoti“, – pasakoja buvęs fondo pagalbininkas Vakarius Vitkauskas.
Daugiau besikreipiančių pagalbos nesulaukė. Tad dalis suaukotos paramos taip ir liko gesti Vakariaus garaže: „Ryžiai, kruopos, grikiai, miltai, cukrus, konservai, riešutai, saldumynai, arbata, vaistai.“
Tiesa, tonos produktų buvo sukrautos į sunkvežimius ir esą išvežtos į Ukrainą. Vyrui vis kildavo įtarimų dėl fondo veiklos, o iš karo pabėgėlių, savanoriavusių fonde, išgirsti pasakojimai apie galimas apgavystes – šokiravo.
„Jūs atvyksite, pabūsite savanoriais, mes padėsime jums – bus gyvenamoji vieta, maisto, tada padėsime surasti darbą, mes su visais bendradarbiaujame, bet viskas buvo kitaip. Žmonės atvažiuodavo, jiems duodavo kampą ir eik rinkti paramą, jei ne – važiuok, kur nori. Va taip elgėsi su žmonėmis“, – kalba Vakarius.
Esą fondo vadovui labiau rūpėjo aukos grynaisiais, o ne maistu ar daiktais: „Žmogus buvo nepatenkintas, kad surinkdavo daugiau produktų, jam buvo reikalingi pinigai, kad savanoriai surinktų kuo daugiau pinigų.“
Kai kurie buvę savanoriai bijo rodytis, sako iš fondo vadovo sulaukę grasinimų. Jie tvirtina, kad buvo klastojami dokumentai. TV3 žinioms pateko blankai, kur savanoriai pasirašydavo už surinktas pinigines aukas. Jie tvirtina, kad sumos juose gerokai mažesnės nei lietuviai grynųjų sumesdavo į dėžutę: „Panašiai 100 eurų skirtumas tikrai būdavo, gal ir daugiau, tiksliai nematysi, kiek. Buvo ne viena 5, 10, 20 eurų kupiūra dėžėje. – O pasirašydavot už kiek? – Skirtingai, 40, 10, 7.“
O štai viešai kalbanti Olia tikina, kad fondo vadovas išnaudoja karo pabėgėlius.
„Sakiau, kad aš nesu stipri, ne tie metai stovėt, man sunku, prašiau 3–4 valandų, o tekdavo 10–12 valandų“, – pasakoja Olia.
Glaudėsi apleistame kambaryje, dienai gaudavo keliolika eurų pragyvenimui.
„Kiek surinkdavom, neskaičiavau, man duodavo 5–10 eurų, o pasirašydavau už didesnes sumas, kad gaudavau“, – sako Olia.
Olios gyvenimo draugas Nikolajus sako, kad kalbos apie darbą liko pažadais, už keliolika eurų vežiojo savanorius, jautėsi tarsi pakliuvęs į spąstus.
„Aš jau pirmą dieną buvau apstulbęs, net šaukiau žmonai, važiuojame namo, nes šios įmonės veikla abejotina. Įvilioja, o ištrūkt neįmanoma, nes neturi pinigų“, – kalba Nikolaj.
Fondo vadovas – Aleksanderis Fineris – visus kaltinimus neigia.
„Tai šmeižtas, to nebuvo. Yra grupė žmonių, „savanorių“, kurie atvyko ir išnaudojo fondą ne siekdami padėti žmonėms, o dėl savų motyvų, tai su tokiais savanoriais mes atsisveikinome, tai turbūt jų kerštas“, – tikina A. Fineris.
Tikina, kad daug paramos iškeliauja į Ukrainą.
„Tai ne tik produktų rinkiniai, tai karių prašymai – apranga, mašinos, dronai, termovizoriai, įvairi karinė įranga“, – sako A. Fineris.
Bet žmonės, sunerimę, kad fondas galbūt išnaudoja savus ir piktnaudžiauja lietuvių geraširdiškumu, kreipėsi į teisėsaugą.
„Šitoj istorijoj yra daug nukentėjusių žmonių, ukrainiečių, daug apgautų, mamos su mažais vaikais atvažiuoja, jos išmetamos į gatvę, mes norėjom šitą reikalą sustabdyt, kad baigtų apgaudinėt“, – teigia kaunietis Nerijus.
Anot policijos, ji išnagrinėjo situaciją, pasikalbėjo su fondo vadovu.
„Nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo, nes nenustatyta nusikalstamos veikos požymių. Pareiškime nurodytos tik nusikaltimų ketinimų spėlionės, kurių nepakanka daryti išvadą, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika“, – komentuoja Kauno policijos atstovė Dovilė Ežerinskienė.
O TV3 šaltinių teigimu, pareigūnai buvusių ar esamų fondo savanorių net nesivargino apklausti.
„Viską atmetė, nieko nepradėsim – apgaudinėkit jūs ir toliau. Mane pribloškė tie dalykai“, – sako Nerijus.
Tiesa, nuo rudens prie dalies parduotuvių paramos rinkėjų iš Ukrainos nebeliko, aiškėja, kad dėl jų veiklos abejonių kilo kai kuriems prekybos tinklams.
„Praktiškai neįmanoma įsitikinti, patikrinti, ar tikrai toji organizacija veikia legaliai, kaip ji veikia, mes tam neturime nei įrankių, nei galimybių. Ir ilgainiui pradėjome sulaukti skundų ir iš pirkėjų, kad paramos rinkėjai ne visada korektiškai elgiasi“, – kalba „Maxima“ atstovas Tomas Bašarovas.
O kiti prekybininkai sako, kad vasarą prašymų rinkti paramą sulaukę jau iš lietuviškos įstaigos „Neabejingų būrys“. Ji įsteigta birželį. Beje, ukrainietiškoje ir lietuviškoje dalis darbuotojų ir kontaktų – sutampa. Nors sąsajų su lietuviška įstaiga pats Fineris kratosi, atvirauja, kodėl ji įsteigta.
„Jei kreipsis fondas „Zagin nebayduzhykh“, kuris nereziduoja čia, jis bus kitaip priimtas, gali neleisti. O dabar yra fondas partneris, kuris registruotas Lietuvoje ir kuris gali kreiptis, informuoti, pateikti išrašus, kas jis toks“, – aiškina A. Fineris.
Jis keliskart pabrėžia, kad vasarą ir rudenį įstaiga veiklos esą nevykdė.
„Ilgai nepavyko atidaryti sąskaitos ir veikti ji negalėjo“, – sako A. Fineris.
Bet tuomet lietuviška įstaiga dėl paramos rinkimo jau tarėsi ir savo dokumentus teikė. Tik labdarą rinkdavo savanoriai iš ukrainietiško fondo. Parduotuvių atstovams tokie iš žurnalistų išgirsti faktai – naujiena.
„Tokios informacijos neturime. Norime padėti Ukrainai, tačiau tuo pačiu ir užtikrinti mūsų pirkėjų saugumą, todėl esant faktais pagrįstų įtarimų dėl šios organizacijos veiklos nedelsiant persvarstysime savo poziciją ir imsimės reikiamų veiksmų“, – tvirtina „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.
Nors apie vidines rokiruotes parduotuvių ir neįspėjo, ukrainietiško fondo vadovas apgavystės nemato.
„Neabejingų būrys“ ir „Zagin nebayduzhykh“ yra bendradarbiavimo sutartis“, – tikina A. Fineris.
Registrų centro duomenimis, įstaiga „Neabejingų būrys“ iki šiol nėra ir paramos gavėja.
„Jūsų paminėta viešoji įstaiga įregistruota šių metų birželį ir iki šios dienos jai nėra suteiktas paramos gavėjo statusas“, – sako Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
O be tokio statuso lietuviškai įstaigai už surinktus pinigus, jei sumas parodytų oficialiai, tektų mokėti pelno mokestį. Bet šiuo atveju sukti galvos nereikia, nes paramos gavėju tampa fondas iš Ukrainos, o tokių Lietuvos institucijos netikrina. Ar tai finansinių machinacijų schema – nežinia. Grynuosius pinigus susekti visada sudėtinga.
„Kalbant apie patį paramos fondą, kuris gauna paramą užsienio valstybėje, tai jį vertina šiuo atveju Ukrainos institucijos. ietuvos mokesčių administratorius užsienio subjektų nevertina“, – teigia Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.
Vis dėlto, specialistai primena žmonėms, kad remti Ukrainą labai svarbu, tik būtina atidžiai rinktis, kokiom organizacijoms aukoja.
