Janukovičius buvo išrinktas 2010 metų vasarį. Jo prezidentavimo pradžia buvo pasitikta didžiosios ukrainiečių dalies džiūgavimu, kurie norėjo kuo greičiau užversti šalies istorijos puslapį po penkerių sunkių „Oranžinės revoliucijos“ metų. Vis dėlto, Janukovičiaus reitingas per šiuos dvejus metus smuko nuo 65 iki 25 procentų. Kažkas susiklostė ne taip, ir „La Repubblica“ teigia, kad esmė nėra istorijoje su Julija Tymošenko. Kovą tarp prezidento ir buvusios ministrės pirmininkės galima laikyti antrarūšiu elementu. Toks jis yra esminei elektorato daliai – Rytinių sričių gyventojams.
Iki šiol nėra išpildyti priešrinkiminiai pažadai. Janukovičius ir jo premjeras Michailas Azarovas neturi ilgalaikės strategijos. 2008-2009 metų krizė yra įveikta, bet ekonomikos pakelti nepavyksta. Suartėjimas su Europos Sąjunga – su klaustuku: kartu su pasirašyta asociacijos sutartimi procesas yra įšaldytas. Santykiai su Rusija išlieka įtempti. Struktūrinės reformos (pensijos, mokesčiai, liberalizacija) vykdomi ne taip, kaip reikėtų. Būtent dėl to ir krenta Janukovičiaus populiarumas – žmonėms atsibodo laukti.
