Keli tūkstančiai karių ir civilių gyventojų sekmadienį susirinko Kyjivo Nepriklausomybės aikštėje paminėti antrųjų atakos, per kurią žuvo daugiau kaip 50 ukrainiečių, Rusijos laikytų Olenivkos kalėjime, metinių.
Ceremonijoje kalbėję dalyviai įnirtingai ragino Ukrainos vyriausybę dėti daugiau pastangų, kad kariai būtų išlaisvinti apsikeičiant belaisviais.
Daugelio karių teigimu, sprogimas Olenivkoje buvo vienas skaudžiausių per beveik pustrečių metų karo.
„Aš buvau Olenivkoje. Mane sukrėtė sprogimas, – sakė seržantas Kyryla Masalitinas, kuris vėliau buvo paleistas. – Dar niekada nesijaučiau toks bejėgis. Ir tie, kurie vis dar yra nelaisvėje, tą bejėgiškumą jaučia kiekvieną dieną. Jie turi žinoti, kad mes padarėme viską, ką galėjome, kad jie būtų išlaisvinti.“
Už K. Masalitino stovėjo daugiau kaip 300 brigados „Azov“ karių. Prieš pakeldami į viršų raudonas signalines raketas ir taip pagerbdami savo bendražygius, jie vieningai sukalbėjo maldą.
Rusija teigia, kad Olenivkoje sprogimą sukėlė Ukrainos pajėgų paleista raketa, pataikiusi į kalėjimą. Tačiau vis daugiau įrodymų patvirtina, kad už sprogimą atsakingos Rusijos pajėgos, rodo naujienų agentūros AP atliktas tyrimas.
AP apklausė keliolika žmonių, turinčių tiesioginės informacijos apie išpuolį, įskaitant išgyvenusius, tyrėjus ir žuvusiųjų bei dingusiųjų šeimas.Visi jie papasakojo apie įrodymus, kurie, jų manymu, tiesiogiai rodo, kad kaltininkė yra Rusija.
AP taip pat gavo Jungtinių Tautų vidaus analizę, kurioje padaryta tokia pat išvada. Nepaisant vidinės analizės išvadų, kuriose teigiama, kad Rusija suplanavo ir įvykdė išpuolį, JT viešuose pareiškimuose galiausiai nekalbėjo apie Rusijos kaltę.
Praėjus dvejiems metams po sprogimo, daugelis ukrainiečių vis dar nori sužinoti daugiau informacijos, kaip tai įvyko.
Sekmadienį į demonstraciją susirinko tiek žmonės, norėję paminėti atakos Olenivkoje metines, tiek protestuojantieji prieš tai, kad Rusija įkalino ukrainiečių kovotojus, gynusius plieno gamyklą „Azovstal“ ir patekusius į nelaisvę, kai Rusija 2022 metais užėmė Mariupolio miestą. Kyjive skambėjo reikalavimai juos paleisti.
Mažiausiai 900 brigados „Azov“ karių Rusija laiko karo belaisviais. Kampanija „Išlaisvinkite „Azov“ kas savaitę rengia budėjimus, kad paragintų valdžią surengti apsikeitimą belaisviais ir išlaisvinti Rusijos laikomus ukrainiečius.
„Esame čia tam, kad prisimintume žuvusiuosius ir tuos, kurie yra nelaisvėje. Esame čia tam, kad priverstume savo vyriausybę aktyviai dirbti“, – sakė karys, prisistatęs Stanislavu.
Jis pasakojo, kad buvo Mariupolio gynėjas, kai 2022 metų vasarį rusai įsiveržė į šį miestą. Vyras buvo sužeistas per artilerijos ataką, neteko kairės rankos.
Jis buvo gydomas kariuomenės bazėje, esančioje plieno gamykloje „Azovstal“. Rusų pajėgos jį paėmė į nelaisvę, o vėliau paleido. Po fizinės reabilitacijos Stanislavas grįžo į kariuomenę ir dabar dirba kariniame štabe Kyjive.
Jis teigė, kad ir toliau sieks, kad namo grįžtų į nelaisvę patekę kariai.
„Esame čia dėl ypatingos priežasties, kad mūsų nelaisvėje esantys ginklo broliai sugrįžtų, – sakė jis. – Visi, kurie yra nelaisvėje.“
Į Kyjivo centre vykusį renginį susirinko daugybė šeimų, įskaitant karių, kurie žuvo Olenivkoje arba šiuo metu yra įkalinti Rusijos, motinas, žmonas ir vaikus.
71 metų Halyna Stafijčuk, kurios balsas trūkčiojo iš susijaudinimo, teigė, kad rusai laiko jos sūnų ir kad ji apie jį nieko negirdėjo daugiau nei dvejus metus.
„Verkiu kasdien. Tiesiog meldžiuosi, kad jis parašytų, jog jam viskas gerai ir kad jis greitai grįš namo, – sakė H. Stafijčuk. – Tikime, kad Dievas ir mūsų vyriausybė sugrąžins visus mūsų karius.“
