Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tranyba, LRT.lt
Rusijai aneksavus Krymą, Ukraina kyla į sudėtingą teisinę kovą dėl pusiasalio kultūros paveldo, ketina kreiptis į tarptautinius teismus, jeigu Rusija bandytų vežti vertybes iš Krymo.
Ukrainos kultūros ministerija rengia įstatymų pataisas, kad galėtų kreiptis į tarptautinius teismus, jeigu Rusija imtų vežti kultūros vertybes iš Krymo arba oficialiai perimtų pusiasalio istorijos objektus.
Viena iš kolekcijų, kurią galima išvysti keturiuose Krymo muziejuose, jau tapo konflikto įkaite. Paroda „Juodosios jūros auksas ir paslaptys“ dabar eksponuojama Amsterdame, ją susigražinti siekia ir Kijevas, ir prorusiškoji Krymo valdžia.
„Esame sunerimę, nes ten eksponuojami ir mūsų archeologijos artefaktai, jie unikalūs, išskirtiniai, jie turi sugrįžti į Bachčisarajų“, – tikina Bachčysarajaus muziejaus fondų saugotoja Oksana Alpaškina.
XVI-ojo amžiaus Krymo chano rūmai Bachčisarajuje, kiti istoriniai pastatai taip pat – konflikto dėmesio centre. Livadijos rūmai – paskutinė iki bolševikų perversmo Rusijos carams statyta rezidencija. 1945-aisiais vasarį joje vyko garsioji Jaltos konferencija, kurioje tuometinės Sovietų sąjungos lyderis Stalinas, Amerikos prezidentas Teodoras Ruzveltas ir Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis sutarė dėl pokario tvarkos, kuri lėmė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos neliko Europos politiniame žemėlapyje. Kaip visus Ukrainos valstybinius objektus naujoji Krymo valdžia nacionalizavo ir šiuos rūmus, apie jokias kompensacijas nenori net girdėti.
„Kad ir ką jie ten, viršuje, sutartų, mes negalime daryti įtakos. Bet tikimės, kad dėl Livadijos rūmų nebus reikalaujama jokių kompensacijų, nebus nusavinami eksponatai“, – sako Livadijos rūmų muziejaus direktorė Larisa Dekuševa.
Kijevo kovoje už Krymo kultūros paveldą laukia daug kliūčių, taip pat ir prorusiškai nusiteikę muziejų vadovai, tarp jų ir rūmų Alupkoje direktorė, kuri tvirtina balsavusi už susijungimą su Rusija, iš Maskvos tikisi daugiau lėšų muziejui.
