LRT radijo laida „LRT Aktualijų studija“, LRT.lt
Ukraina kovoja ne tik dėl savo, tačiau ir dėl kitų Rytų Europos šalių saugumo. Be Vakarų pagalbos ginkluote Ukraina sustabdyti Rusijos invazijos nepajėgs, tačiau tikėtis, kad Europos Sąjunga (ES) teiks ginkluotę Ukrainai, – nerealu. Taip LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ teigia Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala.
„Sąjungos šalių pozicijos išsiskiria, galingiausios Europos valstybės, kaip Vokietija, priešiškai žiūri į pasiūlymą [tiekti ginkluotę]. Greičiausiai bus pereinama prie griežtesnių sankcijų, bet tos sankcijos yra ilgalaikės perspektyvos klausimas. O šiandieninė situacija fronte Ukrainoje vystosi labai greitai“, – kalba L. Kojala.
RESC analitiko manymu, jau po savaitės gali būti taip, kad prorusiškų separatistų pajėgos bus užėmusios visas strategiškai reikšmingas pozicijas ir išstumti jas bus labai sudėtinga, o tuomet galima tikėtis Maskvos inicijuotų paliaubų.
JAV paramos tikėtis neverta
Pasak L. Kojalos, kalbant apie galimą pagalbą ginkluote Ukrainai, akys pirmiausiai turėtų krypti į galingiausią pasaulyje karinę valstybę – Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Tačiau RESC analitikas nemano, kad JAV prezidento Baracko Obamos požiūris teikia daug vilčių.
„JAV jau dabar teikia paramą Ukrainos kariuomenei, bet to nepakanka, reikia pokyčių. Tačiau, žinant B. Obamą ir jo užsienio politikos doktriną, nemanau, kad galimi pokyčiai būtų kažką lemiantys. B. Obama labai aiškiai apibrėžė ribas, kad yra NATO valstybės, ginamos visomis išgalėmis, ir kitos valstybės, kurioms bus stengiamasi padėti pirmiausiai diplomatinėmis priemonėmis, galbūt tam tikru spaudimu, tačiau ne tiesiogine arba netiesiogine karine parama“, – pažymi L. Kojala.
Savo ruožtu Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas pabrėžia, kad Ukrainai reikalingi visi įmanomi resursai. „Finansinė parama jiems yra labai svarbi. Visų pirma dėl to, kad ekonominė situacija šalyje yra labai sudėtinga. Kita vertus, gavę finansinę paramą, už ją galėtų įsigyti ginklų“, – sako G. Kirkilas. Nesulaukusi paramos Ukraina neteks savo dalies
Paklaustas apie galimas agresyvesnės Rusijos invazijos į Ukrainos rytus priežastis, L. Kojala pažymi, kad Vladimiras Putinas negalėjo leisti separatistams pralaimėti.
„V. Putino strateginis tikslas – užimti ne tik Donecką, Luhanską, tačiau ir Azovo jūros regiono miestus. Manau, kad V. Putinas siekia įsitvirtinti toje teritorijoje, ją kontroliuoti ir tuomet jau reikalauti paliaubų, galbūt kaltinant Ukrainą, kad ji to nenori. Tačiau be Vakarų pagalbos Ukraina atsikovoti tuos regionus galimybių neturi“, – sako L. Kojala.
RESC analitiko manymu, Ukrainos federalizacija nėra tai, ko trokšta Rusijos prezidentas: „Žvelgiant iš V. Putino perspektyvos, man atrodo, geriau yra kontroliuoti visą Ukrainos teritoriją ar daryti didelę įtaką ir Kijevui, valdant netgi trečdalį vientisos Ukrainos, nei atskirti gabaliuką, Vakarų Ukrainą paliekant kaip potencialiai labai stiprią valstybę, galėsiančią išspręsti daugelį problemų ir ilgainiui dar labiau priartėti prie ES.“
Anot G. Kirkilo, tikėtis, kad konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos greitai bus sureguliuotas, nevertėtų, nes tai būtų nepalanku Kremliui. „Konfliktas nebus greitai sureguliuotas, nes sureguliavimas nėra naudingas Kremliui. Jis reikštų V. Putino pralaimėjimą. Rusijos visuomenė yra tiek įelektrinta, kad tik tolesnė konflikto eskalacija gali palaikyti jos dėmesį, pelnyti visuomenės palaikymą“, – kalba parlamentaras.
