Ukmergėje norėtų renovuoti dar per dešimt namų
Ukmergės rajono savivaldybėje iš viso priskaičiuojama apie penkis šimtus daugiabučių. Kaip pasakoja Ukmergės renovacijos administratoriaus atstovas, Pastatų administravimo skyriaus vadovas Andrius Kalesnikas, Ukmergės daugiabučių fondas buvo pastatytas per dvi statybų bangas 1960-1970 ir 1982-1986 metais.
„Namų fondas tikrai nėra jaunas, tačiau renovacija leidžia pasiekti puikių rezultatų. Nors šilumos energijos sutaupymai svyruoja, sutaupymų vidurkis siekia 50 proc. Turime ir daugiabučių sutaupančių 60 proc. Be to, po truputį siekiame įtikinti gyventojus, kad atsinaujinant verta siekti aukštesnės nei įstatymais nustatyta energinio efektyvumo klasės. Stengiamės, kad daugiabučiai po renovacijos pasiektų net B klasę“, – dėsto A. Kalesnikas.
Pasakodamas apie gyventojų požiūrį į Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, pašnekovas neslepia, kad nuo pat pradžių ji buvo patraukliausia tiems, kas savo lėšomis jau remontavo namus, atnaujino vamzdynus. „Neretai prie renovacijos prisijungia daugiabučiai, kurie norėtų tęsti jau pradėtus darbus, o štai namai, kuriems ypatingai reikėtų modernizacijos, deja, kartais pritrūksta ir susidomėjimo, ir vieningumo“, – pastebi pašnekovas.
Renkasi valstybės finansuojamas priemones
Šiuo metu Ukmergės rajono savivaldybėse įvairiuose renovacijos etapuose yra 17 daugiabučių. Prie modernizacijos kitąmet norėtų prisijungti dar per dešimtį. „Pastebime, kad dauguma namų renkasi tik valstybės finansuojamas energinio efektyvumo priemones ir pagal galimybes iš kaupiamųjų lėšų lygiagrečiai atnaujina šalto vandens vamzdynus, elektros instaliaciją ir pan. Namų, kurie rinktųsi platesnius priemonių paketus – vienetai“, – komentuoja A. Kalesnikas.
Ukmergė išsiskiria ir įdomiu fasadų pasirinkimu – dauguma namų pirmajam aukštui renkasi vėdinamą fasadą, o likusieji – tinkuojamą. „Spalvas labiausiai tinkančias tokiam derinimui parenka architektai, tad atnaujinti daugiabučiai atrodo gražiai ir įdomiai“, – sako pašnekovas.
Kelias saulės kolektorių – lengvesnis nei tikėjosi
Kai kurie daugiabučiai nebijo ir drąsesnių pasirinkimų – pavyzdžiui, saulės kolektorių. Pirmasis daugiabutis, ant kurio stogo sumontuoti saulės kolektoriai šiemet pasitiks jau trečiąjį šildymo sezoną. Jo gyventojas Vytautas Meiliūnas buvo vienas iš aktyviausių gyventojų, siekiančių modernizacijos. Tiesa, galiausiai šio daugiabučio stogas buvo ne tik apšiltintas. Jį papuošė ir saulės kolektoriai. „Apie saulės kolektorius pirmą kartą išgirdau per seminarą. Tuomet dar su vienu gyventoju „užkibome“, pradėjome savarankiškai domėtis, skaityti, važinėti į kitus miestus. Galiausiai kiekvienas parinkome savo namui kitokio tipo saulės kolektorius“, – dėsto V. Meiliūnas.
Saulės kolektorių sumontavimui pritarė ir dauguma daugiabučių gyventojų. Tiesa, ir apie pačią renovacijos naudą, ir apie saulės kolektorius reikėjo pasakoti beveik kiekvienam individualiai. Dar daugiau, šiemet vasarą šis daugiabutis susimontavo dar kelis papildomos saulės kolektorius – dabar jų galingumo visiškai užtenka karšto vandens paruošimui. „Tiesa, atsipirkimo laikas pailgėjo – dabar jis siekia keturiolika metų, nors paprastai šis atsinaujinančios energijos šaltinis atsiperka daug greičiau – per ketverius – septynerius metus“, – pasakoja pašnekovas.
Renovacija aktuali ir naujesniems daugiabučiams
Kaip pasakoja aktyvus gyventojas, iš pirmo žvilgsnio modernizacijos 1992 m. pastatytam plytiniam 25 butų daugiabučiui nereikėjo – visos konstrukcijos gana naujos. Tačiau iš tiesų, paskutiniame – penktajame aukšte – gyvenantis pašnekovas jau pastebėjo namo senėjimo požymius.
„Pavyzdžiui, paskutiniame aukšte vasarą buvo neįmanoma būti – karštis nepakeliamas. O dabar, po atnaujinimo, šita problema išsisprendė. Ir, žinoma, ženkliai sumažėjo šildymo sąskaitos. Stebiu namo šildymo sąskaitas jau septynerius metus ir galiu pasakyti, kad po sąskaitos po ir prieš renovaciją skiriasi kaip diena nuo nakties. Sutaupome apie 40 proc. šilumos energijos“, – pasakoja pašnekovas.
