Ar gelbėtoju pasijutęs ūkio ministras Dainius Kreivys gali ištraukti šalį iš krizės, jei jo paties buvusios bendrovės viena po kitos žlunga arba net specialiai sužlugdomos?
"Lietuvos rytas" vardina įkandin buvusio D.Kreivio verslo besivelkančias uodegas: 1,2 milijono litų, gautų kaip SAPARD parama verslui, vietoj bankrutavusios įmonės į ES katilą turės grąžinti valstybė; beveik 700 tūkstančių litų skola verslo partneriams; prieš bendrovės bankrotą parduotas vertingas turtas, o antstoliams areštuoti paliktas menkavertis.
„Aš pats negaliu prisiimti atsakomybės už tas nesumokėtas skolas ir nemanau, kad šį faktą reikėtų taip sureikšminti. Jis neturi absoliučiai jokios įtakos visam šalies ūkiui. Be to, bendrovė neturi jokių problemų“, – lygiai prieš metus kalbėjo konservatorius D.Kreivys apie bendrovę „Baldenis“. D.Kreivys buvo šios bendrovės bendrasavininkis ir valdybos pirmininkas.
Tačiau šie teiginiai, pasirodo, buvo melas. Buvusi ministro bendrovė šiuo metu vien vilnietei Audronei Žemaitienei yra skolinga net 262 tūkstančius litų.
D.Kreivys buvo ir baldų verslu besivertusios įmonės „Baltic Furniture Holding“ (BFH) bendrasavininkis, ši tapo skandalingai pagarsėjusios uždarosios akcinės bendrovės „Žeimių baldai“ steigėja ir vienintele akcijų turėtoja.
Su D.Kreiviu sietina ir Anykščių rajone veikianti baldus gaminanti bendrovė „Baldjoda“, kurios per 23 proc. akcijų buvo „Baldenio“ rankose.
Šiandien minėtoms bendrovėms, išskyrus veikiančią Anykščių rajone, iškeltos bankroto bylos. Valstybinės institucijos ir kreditoriai laukia eilėje ketindami susigrąžinti skolas.
Tačiau tai padaryti beviltiška – skolų yra kur kas daugiau nei pavyktų surinkti pinigų varžytynėse pardavus šiuo metu bendrovių areštuotą turtą – pastatus ir automobilius.
Beje, „Baldenio“ turtą dar labiau sumažino pats D.Kreivys. Praėjusių metų rugsėjį būsimasis ūkio ministras kartu su žmona Dalia iš bendrovės nusipirko du garažus Vilniuje. Šio pirkinio rinkos vertė – per 28 tūkstančius litų.
Buvusi D.Kreivio bendrovė „Žeimių baldai“ yra užkrovusi naštą ir valstybei – Europos Sąjungai teks atiduoti per 1,2 milijono litų paramos.
2003 metų liepą tarp „Žeimių baldų“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) buvo pasirašyta paramos sutartis projektui „Baldų gamybos organizavimas kaimo gyvenamojoje vietovėje“, kurio vertė – per 2 milijonus litų.
Projektas buvo įgyvendintas 2005-ųjų balandį, bendrovei išmokėta 1,148 milijono litų SAPARD paramos, paskutinė jos dalis – 2006 metų gegužę.
Įmonės, gavusios SAPARD paramą, penkerius metus privalo vykdyti deklaruotą veiklą, kitaip gautą ir panaudotą paramą teks grąžinti Europos Sąjungai. „Žeimių baldai“ veiklą turėjo plėtoti iki 2011-ųjų gegužės mėnesio.
Tačiau NMA, atlikusi užsakomąjį patikrinimą „Žeimių balduose“, nustatė, kad įmonė ne tik nevykdo jokios veiklos, numatytos paramos paraiškoje ir verslo plane, bet jai yra iškelta ir bankroto byla, todėl NMA paramos sutartį nutraukė.
Sužinojęs, jog bendrovė neturi daug vertingo turto, NMA direktorius Saulius Silickas teigė, kad tokiu atveju grąžinti gautą milijoninę paramą teks valstybei.
Pakilo tartum feniksas
Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovai neseniai įspėjo: siekiant išvengti mokesčių, pasitelkiamas vadinamasis fenikso metodas – įmonei sukaupus daug skolos, skelbiamas bankrotas, o savininkai steigia naują įmonę, kuriai neretai perduodamas senosios turtas.
Šių metų balandį, likus pusmečiui iki „Baldenio“ bankroto, Vilniuje buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Balt Furn“. Šios įmonės direktorius – ūkio ministro pusbrolis Arūnas Kreivys, anksčiau ranka rankon dirbęs su D.Kreiviu.
Įmonės vardas panašus į ką tik bankrutavusios šeiminės bendrovės „Baltic Furniture Holding“ pavadinimą.
Reaguodamas į šį savaitinio žurnalo „Ekstra“ tyrimą D.Kreivys apsimetė neturintis nieko bendra su minėtomis bendrovėmis. Jis tvirtino, kad nedaro ir neketina daryti jokios įtakos tų įmonių, kuriose anksčiau turėjo akcijų, veiklai.
„Šiuo metu neturiu jokių akcijų, jokių vertybinių popierių, netgi investicinių portfelių vienetų“, – išplatintame pranešime pareiškė Ūkio ministerijos vadovas.
Pasak ministro, visiškas saitų su ankstesniu verslu atsisakymas leidžia jam sutelkti visą dėmesį tik į Lietuvos ūkio skatinimo ir ilgalaikės strategijos reikalus.
Ar šis pranešimas neprimena prieš metus pasakytų optimistinių D.Kreivio žodžių apie jo bendrovių skolas?, - klausia "Lietuvos rytas".
