Išankstiniai ekonomikos augimo indikatoriai rodo, kad dar nenurimus praėjusios krizės bangoms, pasauliniame ekonomikos vandenyne jau formuojasi nauja audra, skelbia „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistai.
Anot jų, lėtesnis nei tikėtasi JAV ir Europos Sąjungos ekonomikos augimas nuvylė investuotojus ir padidino nerimą, kad šios šalys, siekdamos pažaboti abipus Atlanto plintančią valstybių skolos krizę, neišvengiamai turės taikyti papildomas taupymo priemones.
Prasidėjęs pasaulinis taupymo vajus sąlygos Lietuvos eksportuotojų aukso amžiaus pabaigą, tad tolesnis Lietuvos ekonomikos augimas vis daugiau priklausys nuo vidaus paklausos.
„Pradžioje pagrindinis atsigavimo variklis buvo eksportas, bet dabar vidaus vartojimas daro vis didesnę įtaką. Gal dar nerimą kelia sunkiai atsigaunančios investicijos, tačiau jei investuotojai neišsigąs antrojo nuosmukio, šioje vietoje ir matysime pagerėjimą. Kol kas Lietuvoje viskas klota rožinėmis spalvomis“, - spaudos konferencijoje teigė „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Banko ekonomistai pastebi, kad vidaus paklausos atsigavimą gali prislopinti naujos krizės bangos išsigandę gyventojai. Todėl jie žada lėtesnį ekonomikos augimą: kitąmet šalies BVP turėtų didėti 3,7 proc., o 2012 metais – 4,8 procentais.
Vidaus paklausos atsigavimą labiausiai stabdys aukštas nedarbo, ypač ilgalaikio bei jaunimo, lygis ir lėtas atlyginimų augimas. Tiesa, dėl sulėtėjusio pasaulio ekonomikos augimo mažės infliacija, o tai teigiamai veiks gyventojų perkamąją galią.
Geriau pasiruošę
Išsipildžius pesimistinėms pasaulio ekonomikos raidos prognozėms, nuosmukio poveikis Lietuvai būtų ganėtinai mažesnis nei per praėjusią krizę.
„Tada Lietuva gavo dvigubą smūgį: sprogo nekilnojamojo turto ir vidaus vartojimo burbulas bei išorinė aplinka pasikeitė į blogąją pusę. Šiuo metu burbulo neturime, o vartotojai ateitį vertina konservatyviau“, - sakė Ž. Mauricas.
Jis pastebėjo, kad šalyje tėra vienintelė institucija, kuris šiandien yra prasiskolinusi daugiau nei 2008 metais – Lietuvos viešasis sektorius. Tačiau, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvai dar gana toli iki periferinių euro zonos narių, nuo kurių, atėjus kirzei, investuotojai nusisuktų pirmieji.
Pasak Ž. Maurico, šiuo metu itin puikūs Baltijos šalių vartotojų pasitikėjimo rodikliai. Lietuviai ateitį vertina labiau optimistiškiau nei latviai ar estai bei panašiai kaip vokiečiai: „Tai gal šiek tiek pavojinga, nes mes taip pat darėme ir prieš 2008 metų ekonominę krizę.“
Anot jo, jei išsipildytų ekonominio nuosmukio prognozės, Lietuva jį pajaustų ne itin žymiai, nes šiuo metu šalyje nėra tokio didelio ekonominio nesubalansuotumo, kuris buvo prieš 2008-uosius.
Taip pat galimai krizei geriau pasiruošę ir šalies bendrovės: „Jos šiandien sėdi ant pinigų maišo. Vidutiniškai šalies įmonės dirba pelningai tris ketvirčius iš eilės ir turi sukaupę labai daug grynųjų pinigų.“
Ateitį lems ir krepšinis
Analitikai mano, kad tolimesnė eksporto raida Lietuvoje priklausys nuo to, ar pasauliui nesmogs naujai besiformuojanti krizės banga, o vidaus vartojimas nemaža dalimi priklausys nuo Lietuvos krepšinio rinktinės pasirodymo čempionate.
Tuo tarpu susiklosčius nedėkingai situacijai su eksportu susijusioms bendrovėms, nedarbas turėtų išaugti neženkliai, nes jos įdarbina gana mažą dalį Lietuvos darbo jėgos.
„Jeigu eksportuotojai susidurs su tam tikromis problemomis, tol kol vidaus paklausa smarkiai Lietuvoje nemažės, tol mes turėtume nematyti nedarbo lygio augimo“, - dėstė Ž. Mauricas.
